Ūkininkas Audrius Brazionis Biržų rajone esančiame Migdoliškių kaime ekologine sodininkyste užsiima jau trejus metus. Prieš penketą metų vyras nusipirko 60 ha žemės ir ėmėsi plėsti joje buvusį sodą. Dabar sodas užima 25 ha ir kiekvienais metais ūkininkas pasodina naujų obelaičių. Jis įsitikinęs, kad per dešimt metų investicijos atsipirks, o kol kas A. Brazionio šeimos ūkis naudojasi Europos Sąjungos ir nacionaline parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programą (KPP).
Atkaklumą atperka auganti paklausa
Išauginti kokybiškus ir akiai gražius obuolius nelengva. Sodininkas sako, kad tokiais metais kaip pernai užsiimti sodininkyste atrodė savotiška loterija – jei šalčiai stiprūs, derliaus gali ir nematyti. Tačiau kai viskas klostosi gerai, ekologiškame sode užaugintų obuolių derlius itin laukiamas turguose – savo sode nuskintus obuolius, apie 8-10 tonų kiekvienais metais, A. Brazionis parduoda Biržuose. „Nors auginti ir nelengva, paklausa pastaraisiais metais kaip niekad didelė, tad atkaklumas atsiperka,“ – pasakoja sodininkas.
Visi A. Brazionio sode auginami medeliai – senosios lietuviškos obelų veislės. Lenkiškų ar kitų užsieninių obelų ūkininkas sako nesodinantis, nes jos nėra gerai prisitaikiusios prie mūsų klimato ir yra jautrios pavasarinėms šalnoms. O pasirinktų lietuviškų obelaičių jų šeima kasmet pasodina vis daugiau, tad kasmet sodas padidėja 2-3 hektarais.
Sunkumus padeda įveikti ES parama
Pasak ūkininko, triūso ekologiškame sode netrūksta. Iš Biržų tenka dažnai važiuoti pjauti žolės, genėti obelaičių šakų, ar skinti žiedų nuo per daug gausiai jais apsipylusių medžių, kad žydėjimas nenualintų obelų ir kasmet tolygiai pasiskirstytų derlius. Be to, jei vasara pasitaiko per daug lietinga, sodą užpuola dažna visų obelų liga – rauplės. Tačiau jokių chemikalų sodininkas nenaudoja – jo manymu, geriau mažesnis derlius, bet iš ekologinio sodo. „Parduotuvėse kiekvienas obuolys tartum plastmasinis,“ – sako sodininkas. – O manieji obuoliai bent atrodo tikri – ir yra nepalyginamai skanesni. Rugsėjį nuskynus, galima juos išlaikyti iki Naujųjų metų, bet kiekvienas iki žiemos dažniausiai jau būna suvalgytas,“ – kalbėjo A. Brazionis.
Ekologinei sodininkystei atiduotas pastangas kompensuoja ES skiriama parama. Ji išmokama ne šeimos ūkiui tiesiogiai, bet per KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ . Brazionių sodui kasmet skiriama parama siekia 1 800 Lt už hektarą.
Nusprendę atsisakyti sintetinių trąšų, pesticidų ir pradėti ūkininkauti ekologiškai ūkininkai gali gerinti žemę organinėmis trąšomis ar biologinėmis priemonėmis kovoti su kenkėjais. Nors ekologinių ūkių derlius būna mažesnis nei įprastai ūkininkaujant, tačiau žemės ūkio produktai, išauginti tokiame ūkyje, kainuoja gerokai brangiau.
Vienas iš daugelio šeimos ūkių
Ūkių, panašių į Brazionių ūkį, kurio dydis yra iki 100 ha, Lietuvoje yra virš 100 tūkstančių. Jie sudaro du trečdalius visų žemę deklaravusių ūkių ir dažniausiai yra valdomi šeimos ūkių. Tokie šeimos ūkiai turi labai daug įtakos visos šalies žemės ūkio padėčiai, nes daug sparčiau reaguoja į tokias naujoves kaip ekologinis ūkininkavimas. Be to, dažniausiai jie gamina daug įvairesnę ir natūralesnę produkciją ir aprūpina jais vietinę rinką.
Nors tiesiogiai šeimos ūkiai nėra remiami, jie gali kreiptis paramos pagal KPP priemonę „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“. Pagal šią priemonę yra įgyvendinamos keturios programos: „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas”, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas” ir „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Norintiems ūkininkauti ekologiškai
Ketinantys išbandyti ekologinį ūkininkavimą į Europos Sąjungos teikiamą paramą pagal šią priemonę gali pretenduoti tuo atveju, jei yra deklaravę žemės ūkio naudmenas, turi ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ išduotą sertifikatą bei dalį produkcijos parduoda ir teikia į rinką.
Tikslus paramos dydis kiekvienam ekologiškai ūkininkaujančiam žemdirbiui apskaičiuojamas individualiai ir priklauso nuo auginamos produkcijos. Pavyzdžiui, auginantys javus gali gauti 742 Lt už hektarą, daržoves ir bulves – 1 519 Lt, vaistažoles – 1 688 Lt, uogynus ir sodus – 1 781 Lt. Vienas ūkis gali gauti iki 400 tūkst. litų maksimalią paramą.
Išmokos pagal šia priemonę mokamos tiek jau ekologinę produkciją tiekiantiems, tiek pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkiams.
Daugiau informacijos: tel. 1841, (8~5) 2526999, interneto svetainėse www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, el. paštu info@nma.lt
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija.