- Ką jums asmeniškai reiškia skara?
- Aš esu tikinti musulmonė ir manau, kad nešioti skarą yra mano religinė pareiga. Tai buvo mano labai apgalvotas sprendimas. Aš užaugau netoli Acheno, o mano tėvai yra turkų kilmės, jie stengėsi, jog aš įgyčiau žinių apie islamą. Būdama 16 metų aš pati pradėjau išsamiau domėtis islamu ir supratau, kad tikėjimas – o jam priklauso ir skara – mano gyvenimui suteikia prasmę, kad jis mane stiprina ir leidžia man gerai jaustis.
- Studijavote grafikos dizainą. Nuotraukos, publikuojamos šiame portale, yra iš jūsų baigiamojo darbo „Cover/Discover“ (Paslėpk/Atrask), kuriame jūs tiriate skaros poveikį. Kaip kilo šio projekto idėja?
- Turiu pradėti nuo priešistorės. Iš tikrųjų aš neatrodau tipiškai turkiškai, mano oda yra šviesi, o akys – šviesiai žalios. Ir šiaip aš neatitinku jokių įprastinių klišių – mano tėvams buvo labai svarbus išsilavinimas.
Tol kol aš nenešiojau skaros, nesusidūriau su išankstinėmis nuostatomis, nes daugelis žmonių net nenumanė, kad aš galėčiau būti turkė ar musulmonė. Pradėdama studijuoti, pradėjau nešioti skarą. Pagalvojau, kad tai yra tinkamiausias laikas, nes tuo metu susipažinau su daug naujų žmonių, kurie manė, kad aš visada taip atrodžiau. Ir staiga atsitiko kažkas keisto – nepaisant to, kad aš likau tuo pačiu žmogumi, žmonės su manimi pradėjo elgtis visiškai kitaip.
- Ką jūs patyrėte?
- Kartais jaučiau, kad žmonės į mane kitaip žiūri. Bet taip pat manęs klausdavo, ar nešioju skarą todėl, kad mane ištekino? Ar tu turi tai daryti, nes taip liepė tavo tėvas? Vienas senyvo amžiaus vyras išplūdo mane kaip religiją pakeitusią vokietę.
- Keista – kiek jėgos gali turėti medžiagos gabaliukas.
- Keisčiau yra, kokias asociacijas tas medžiagos gabaliukas sukelia stebėtojams. Tai aš ir norėjau ištirti. Aš norėjau pamatyti skirtingų skarų vizualinį poveikį.
- Bet šiose nuotraukose esate ne jūs?
- Ne, tai mano bendramokslė Sarah. Be jos, fotgrafavau dar penkias drauges. Tačiau principas išlieka tas pats – nuotraukose keičiasi tik uždengtų plaukų plotas, o kartu ir nuotraukos poveikis, nepaisant to, kad modelis išlieka vis tas pats. Kiekvienas stebėtojas gali pasitikrinti, ką jis mano apie moterį tik su plaukų juosta ir ką jis mano apie moterį, kurios plaukai ir kaklas beveik visiškai yra uždengti?
- Kaip žmonės reaguoja žiūrėdami į jūsų nuotraukas?
- Daugelio požiūris pasikeičia, kai jie pamato moterį su uždengtu kaklu. Iki tol nuotraukos atrodo kaip mados kolekcijų nuotraukos, o tada staiga jos tampa religinėmis…
- ...ir pavojingomis. Bet juk tokia reakcija dėl to, kad daug mergaičių iš tikrųjų yra priverstos nešioti skarą?
- Visko gali būti, tačiau tikrai ne dauguma. Visuomenė pervertina pačią skarą. Skara yra pasinaudojama kritikuojant islamą. Žvelgiant iš islamo pusės, nėra jokio pagrindo versti vaiką nešioti skarą, nes su ja reikia mokėti identifikuotis. Kad kai kurie tėvai taip elgiasi – problema. Bet vis dėlto aš esu prieš visišką skaros uždraudimą, tarkim, mokykloje, nes tokiu atveju tai pažeidžia tų moterų ir mergaičių laisvę, kurios skarą nori nešioti.
- Ar jūs turite skarų tiek, kiek kitos moterys porų batų?
- Aš jų turiu apie 70. Žiemą nešioju storesnės medžiagos skaras, o vasarą – šilkines. Bet ir avalynę aš mėgstu ne mažiau už kitas moteris.
- Garsiausias turkų dizaineris Cemilis Ipekcis sako, kad skara yra „pamirštas aksesuaras“.
- Jis yra visiškai teisus. Aš savęs dažnai klausiu, kodėl vokietės nenešioja skaros. Tai yra tikrai puikus aksesuaras. Mes, musulmonės, jį pasiglemžėme ne tik sau!