Podukros vietoje
Lietuva visais laikais didžiavosi savo žirgų sporto, žirgininkystės ir veislininkystės pasiekimais. Šiandien iš visos turėtos šlovės beliko tik atgarsiai. Padėtis kritiška. Žirgininkystės bazė kasmet menkėja, ją tepalaiko entuziastai, nauji specialistai nerengiami. Geriausiu atveju Lietuva netruks tapti žinoma kaip arklienos tiekėja pasaulio rinkai. Ar tokios šlovės nusipelnė arklininkystės entuziastai?
„Padėtis kritinė. Iš šešių hipodromų tik vienas po rekonstrukcijos atitiks ES reikalavimus, kiti hipodromai yra apleisti. Lietuvoje yra apie 4500 veislinių žirgų ir tik 5 proc. iš jų sportiniai. Pagal ES vidurkį turėtų būti 12-14 tūkst. vien sportinių žirgų. Žirgininkyste užsiima 58 juridiniai vienetai, kai Norvegijoje įregistruota 960 žirgų sporto klubų. Šiemet žirgininkystei skirta 0,5 mln. Lt, o Lenkijoje atseikėta 60 mln. zlotų. Mes nesurengiame nė vienų ES standartus atitinkančių ristūnų varžybų, o turėtume surengti bent 50“, – padėtį apibūdino ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininkas Arūnas Degutis.
Pasak jo, Lietuva praranda labai daug: negauna pajamų iš turizmo, neskatina jaunimo užimtumo patrauklia šaka, nesukuria papildomų darbo vietų. Tai didžiosios problemos, kurias galima spręsti ir nenaudojant daug valstybės lėšų. Tiesiog reikia skaidriau dirbti. Tuo tikslu ir atkurtas Arklininkystės komitetas. Kartu sutartinai dirbti pakviestos visos devynios žirgininkų asociacijos.
Respublikinės lenktyninių žirgų lygos ir Lietuvos ristūnų sporto sąjungos steigėjas Vytenis Neverdauskas pakvietė keisti požiūrį į žirgininkystę. „Pakaks žirgininkystę laikyti podukros vietoje. Ši viliojanti šaka turi tapti pelningu agrariniu verslu. Tai būtų pamatuota nauda valstybei ir žmonėms. Raginu atsukti istorijos ratą atgal ir žirgininkystės specialistų rengimą atiduoti Žemės ūkio ministerijai. Tam reikalingas politinis sprendimas. Valstybei turi rūpėti strategija, o savivalda turi užsiimti praktiniais sprendimais. Visos žirgų veislininkystės funkcijos turi būti deleguotos ŽŪR. Tada ir matysime realios veiklos rezultatus“, – sakė V. Neverdauskas.
Savivaldai - atviras kelias
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis patikino, kad Vyriausybės programinė nuostata perduoti funkcijas savivaldai pamažu vykdoma. „Mes remiame ŽŪR iniciatyvas, skiriame lėšų programoms. Jokių kliūčių ministerija nedaro. Galima skirti tų lėšų ir daugiau, bet turi būti nustatyti aiškūs jų skirstymo kriterijai“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
Žemės ūkio rūmų visuomeninis vicepirmininkas Bronius Markauskas ragino pasinaudoti demokratijos privalumais. Pasak jo, ŽŪM privalo kelti strateginius uždavinius, planuoti šakos perspektyvą, finansuoti ir kontroliuoti. Visa kita atliks savivalda.
Lietuvos ristūnų sporto asociacijos valdybos narys Arūnas Cicėnas įžiebė tikrą ugnį. Pasak jo, jokie lėšų skirstymo kriterijai neveiks, jeigu asociacijoms ir toliau vadovaus bei jas kuruos ministerijos pareigūnai. Diskusijos dalyviai net suūžė ir paprašė konkrečiai įvardyti. „Tai ministro patarėja Virginija Žoštautienė“, – atsakė A. Cicėnas.
Visi pritarė, kad tokia iš praeities likusi praktika neleistina ir smerktina.
Savo mundurą ir seną tvarką ryžtingai stojo ginti Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas Vilhelmas Grūdė. Jis piktinosi nauja tvarka skirstant lėšas ir ragino ministeriją jokiu būdu nepaleisti svertų iš rankų. „Valstybės funkcijų negali vykdyti visuomeninės asociacijos“, – kategoriškai teigė V. Grūdė. Pasak jo, jau pakanka, kad Rūmams vadovauja „Ūkininko patarėjas“, tai netrukus nebereikės ir ministerijos, o tada ateis metas ir Seimui. Toks apibendrinimas sukėlė juoko audrą.
Asociacijos vadovas piktinosi, kad Rūmuose komitetams vadovauja ne tie žmonės. Blogai, sakė jis, kai žirgininkystės reikalams vadovauja žmonės, neskiriantys karvės nuo arklio. „Valstybės lėšas turi skirstyti valstybės įstaigos. Turime Veislininkystės priežiūros tarnybą ir to pakanka. Žemės ūkio rūmai nori iššokti aukščiau bambos“, – varė propagandą V. Grūdė.
Komitete arbitrų nerasta
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis po aštrios diskusijos apibendrino dalyvių nuomones. Jo manymu, padaryti teigiami žingsniai perduodant savivaldos funkcijas Rūmams. „Kelio atgal nebus. Telieka patvirtinti aiškias taisykles, kaip bus remiamos asociacijos finansais. Tam reikia surasti sutarimo kriterijus“, – sakė E. Pupinis.
Komiteto narys Jonas Jagminas stebėjosi, kad asociacijų atstovai savo konfliktą, užuot sprendę patys, atitempė jį į Seimą. „ Mes tikrai nebūsime arbitrai jūsų reikaluose ir nenustatysime taisyklių, kiek, kam ir už ką“, – tikino Seimo narys.
Buvo aptartos ir specialistų rengimo žirgininkystei problemos. Keletą metų nebuvo rengiami šios srities specialistai. Nyko verslas, mažėjo ir susidomėjimas profesijomis, susijusiomis su žirgų auginimu. Norima atnaujinti specialistų rengimą kolegijose ir profesinėse mokyklose. Apie tokį pasirengimą ir galimybes rengti profesionalus komiteto narius ir diskusijos dalyvius supažindino Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis. Jis patikino, kad mokykla turi neblogą bazę mokymui. Jau šiemet rudenį bus komplektuojama grupė moksleivių, norinčių tapti žirgininkystės specialistais.