Sudužo berniuko svajonė tapti garsiu futbolininku, o L.Messi šeima, gyvenanti mažame Argentinos miestelyje Rosarijuje, neturėjo lėšų brangiam gydymui.
Ir tik po to, kai gabų jaunuolį puikiai įvertino klubo „Barcelona“ direktorius C.Reksachas, atsirado galimybė persikraustyti į Ispaniją ir pradėti 900 eurų per mėnesį kainavusį gydymą. Trylikamečio gyvenimas sukosi ritmu treniruotės–ligoninė, ligoninė–treniruotės.
***
– Neseniai dalyvavote mados namų „Dolce & Gabbana“ fotosesijoje. Ar jums buvo smagu kuriam laikui sportinę aprangą pakeisti jų kostiumu? Ar tai taip pat sunku, kaip ir įmušti įvartį iš aikštelės vidurio?
– Man sunkiau stovėti prieš mados fotografo objektyvą, nei žaisti futbolą. Galbūt todėl, kad modelio amatas – tikrai ne man skirtas. Vis dėlto pozuoti „Dolce & Gabbana“ buvo įdomu.
– Garsūs futbolininkai neretai tampa stiliaus ikonomis. Jūs visomis oficialiomis progomis rengiatės „Dolce & Gabbana“ rūbais. Kodėl būtent jų?
– Man patinka gražūs rūbai ir jų sukuriamas įvaizdis. Esu laimingas galėdamas dirbti su tokiais prestižiniais ženklais, kaip „Dolce & Gabbana“ ir „Adidas“, deklaruojančiais kokybę ir profesionalumą. Jų gaminiai mano skonio. Manau, reikia būti stilingam, tačiau turi mokėti išsaugoti savo asmenybės išskirtinumą ir neužmiršti, jog svarbiausia yra patogiai ir gerai jaustis.
– Vienoje fotosesijos nuotraukoje laikote Gabrielio Garcíos Márquezo knygą „Šimtas metų vienatvės“. Esate jo gerbėjas?
– Apskritai daug neskaitau, bet G.G.Márquezas man yra dvasinė atrama.
– Vaikystėje dievinote Diego Maradoną. Dabar jūs vadinamas naujuoju Maradona. Kaip tai vertinate? Ar pats tuo bent šiek tiek tikėti?
– Maradona – vienintelis. Jam nėra lygių. Todėl man visuomet yra didelė garbė girdėti tokį palyginimą iš savo gerbėjų lūpų.
– Be to, ir pats Maradona teigia, kad esate vienintelis jo pasekėjas. Po dviejų Aukso kamuolių vis dar nesiryžtate jam paskambinti ir padėkoti?
– Esu jam dėkingas už viską, ką dėl manęs padarė.
– El Pibe de Oro yra pasakęs, kad esą geriau žiūrėti, kaip jūs žaidžiate futbolą, nei užsiimti seksu. Sutinkate su šia mintimi? Ar vis dėlto geriau seksas?
– (Juokiasi). Tarkim, kad man patinka abu dalykai.
– Ar turite ypatingą ryšį su kamuoliu? Žiūrint atrodo, lyg jis priklausytų jūsų kūnui, kamuolys prie jūsų būna prilipęs lyg magnetas. Kas per burtai?
– Kai žaidžiu, atsiduodu vidiniam tos akimirkos pojūčiui. Jokių burtų nėra.
– Visi tvirtina, kad šiuolaikiniame futbole labai svarbu jėga, kūno masė. Jūs iš esmės pranokstate tokią nuostatą. Realizuojate regimai neįmanomą dalyką – įveikiate „vyrų-spintų“ sieną ir nuskriejate tolyn. Driblingas, peršokimai, pasprukimai, vaidyba, nuolatinė situacijos kontrolė. Ir įvartis! Ar to išmokote vaikystėje, kai iš vyresnių brolių reikėdavo atkovoti kamuolį?
– (Juokiasi). Ne, tiesiog futbolas – mano aistra. Vaikystėje, kai tik būdavo galimybė, po kojomis atsirasdavo kamuolys.
– Kalbama, kad pirmą kontraktą su „Barcelona“ pasirašėte ant popierinės gimtojo Rosarijo miesto kavinės servetėlės. Ar jį išsaugojote?
– Servetėlė neegzistuoja. Tai tiesiog sukurta legenda.
– Pradžia Ispanijoje buvo sunki: kasdien treniruotės ir hormonų terapija. Kas padėjo visa tai ištverti?
– Visų pirma, nuolatinė artimųjų parama. Taip pat – troškimas pasiekti svajonę.
– Dabar esate garsiausias žaidėjas. Jei nebūtumėte gydęsis, to nebūtumėte pasiekęs. Sėkmės užkulisiuose palikta kančių ir kovos istorija. Ar verta ją prisiminti? Galbūt ji sergsti, kad nepavirstumėte eiliniu turtingu ir išpaikintu futbolininku?
– Kai kurie anksčiau patirti dalykai padeda geriau dirbti. Teko nemažai stengtis, kad pasiekčiau tai, ką turiu dabar, todėl galvos lengvai nepametu. Visose situacijose stengiuosi išlikti savimi.
– Įkūrėte LeoMessi fondą, padedantį sunkumų turintiems vaikams. Fondo devizas: „Rinkis tikėti“. Ką jis reiškia?
– Vieną dieną apsilankęs pas sergančius ligoniukus supratau, kokį nepaprastą vaidmenį vaikams gali turėti garsūs visuomenės žmonės. Pažintis su futbolininkais jiems tikrai daug pagelbėja. Atėjęs aplankyti vaikų jautiesi taip, lyg juos nuteiktum pagyti ir įgyvendinti svajones. Ligoniukus apima ypatingas džiaugsmas, suteikiantis jėgų kovoti.
Pats esu tai patyręs. Nugalėjau, nes atkakliai kovojau, kad tapčiau futbolininku. Tačiau norėdamas išsaugoti aukštą lygį turiu dar kovoti.
Norėčiau, kad mano sėkmė praverstų tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Toks mano sumanymas. Kiekvienąkart suteikus viltį sergančiam vaikui, apima jaudulys. Todėl ir kilo idėja įsteigti fondą.
Ir toliau taip pat stropiai bei energingai, kaip ir savo profesinėje veikloje, nepaliausiu dovanoti vaikams laimę. Toks mano pasirinkimas. Aš nutariau tikėti.
– Jūsų fondas stengiasi įgyvendinti daug sumanymų. O kuris labiausiai patinka jums?
– Visi sumanymai man patinka, juos sugalvojo mano šeima. Daugiausia galvojama apie vaikų sveikatą ir auklėjimą. Pavyzdžiui, Argentinoje, gimtajame Rosarijuje, kuriame futbolo mokyklą. Barselonoje esančioje Valle Hebron ligoninėje įrengėme žaidimų aikštelę.
Skiriame lėšų kovai su Čagaso liga, taip pat esame numatę stipendijas medikams argentiniečiams, kad jie galėtų atvykti į Barselonos ligonines, kuriose labiausiai pažengęs vaikų piktybinių auglių gydymas.