Ūkio ministras Rimantas Žylius neatmetė galimybės, kad jeigu
Šiauliuose pastatyta atliekų deginimo gamykla nepradės veikti, gali
teki grąžinti Europos Sąjungos paramą.
„Šiandien, deja, sveikatos sistema tapo įkaite dviejų gamyklų,
kurios savo veiklą nutraukė, ir visi pradėjo kaltinti, kad
kažkodėl tai lyg ir tampa atliekų gamintojas - kur negali būti ne
gamintojas, nes negali nutraukti medicininių paslaugų teikimo -
kaltas už tai, kad nėra kur jų deginti“, - ketvirtadienį per
Vyriausybės valandą Seime sakė R.Šukys.
Jis neatmetė galimybės, kad tarp privačių bendrovių kilęs
konfliktas gali būti susijęs su bandymais pasipelnyti.
Vienintelė Lietuvoje turėjusi medicinos atliekas deginti
bendrovė Šiauliuose po bandomųjų deginimų veiklą nutraukė
gegužės 17 dieną, kilus konfliktui tarp gamyklą jungtinės veiklos
pagrindu statančių bendrovių „Hafner Srl“ bei „Senovė“ ir statybų
užsakovo - bendrovės „Toksika“.
Pasak „Toksikos“ generalinio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus,
konfliktas kilo jo vadovaujamai bendrovei pareiškus pretenzijas
statytojams dėl projekto sąlygų galimai neatitinkančių
įrenginių.
Iki vasario medicinos atliekos degintos Vilniuje, tačiau
bendrovė „Senovė“ nepasirūpino, kad būtų pratęstas leidimas
šiai veiklai.
Praėjusią savaitę Vyriausybei dėl susikaupusių medicinos
atliekų šalyje paskelbus ekstremalią padėtį nuo praėjusio
penktadienio atliekos deginamos minėtoje įmonėje Lazdynų rajone,
Vilniuje.
„Mes ieškosime būdų, kaip padidinti pačių sveikatos įstaigų
pajėgumus nukenksminti medicinos atliekas“, - ketvirtadienį kalbėjo
sveikatos apsaugos ministras.
Jis apgailestavo, kad iki šiol vykdyta politika dėl medicinos
atliekų utilizavimo buvo per mažai kontroliuojama, todėl „sveikatos
sistema tampa įkaitu to, kad neveikia viena ar kita gamykla“.
„Kaip laikinas sprendimas, ne pats geriausias sprendimas,
medicininės atliekos deginamos yra atnaujinus veiklą bendrovėje
„Senovė“. Bet, jeigu pavyks, bus pereita prie kitų metodų, prie
nukenksminimo autoklovavimo principo ir, tikiuosi, kad ta
priklausomybė nuo kitų žinybų interesų, ji vieną kartą bus
nutraukta“, - tvirtino R.Šukys.
Tuo metu ūkio ministras R.Žylius sakė, kad Šiauliuose
pastačius naujus įrengimus buvo sudeginta 2 tūkst. tonų toksinių
atliekų.
„Techniškai šita gamykla niekada dar neveikė, ten buvo vykdomi
bandymai, nė vienas iš dviejų bandymų neatitiko parametrų. Todėl
bendrovė „Toksika“ su įmone „Hakner“ šiuo metu ginčijasi.
„Toksikos“ klausimas yra, ji reikalauja, kad būtų ištaisyti
pastebėti trūkumai, kad gamykla atitiktų techninius parametrus ir
tada būtų galima užbaigti projektą“, - aiškino R.Žylius.
Jis patvirtino, jog yra grėsmė, kad gali tekti grąžinti šiam
projektui įgyvendinti skirtus 100 mln. litų ES paramos.
„Dėl europinių lėšų galimo grąžinimo, kurie buvo skirti
finansuoti šitai gamyklai, tai, be jokios abejonės, šita grėsmė
yra. Mes ją nurodome tiekėjų įmonei, kad jie privalo laikytis“, -
tvirtino ūkio ministras.
Jis priminė, kad atliekų deginimo gamykla Šiauliuose turėjo
būti pastatyta ir priduota iki praėjusių metų spalio pabaigos.
Anot jo, paskutinis numatytas terminas darbams baigti - šių metų
gruodžio 31 diena. Iki to laiko projektas privalo būtų baigtas.
Nustojus deginti medicinos atliekas Lietuvoje jų buvo susikaupę
per 50 tonų.
Per metus medicinos atliekų susidaro beveik 1,7 tūkst. tonų,
iš jų degintinų - apie 800 tonų.