Anot jo, naujoji antikorupcinė programa kovą su korupcija
palieka vien institucijų rankose, o saugiai įtraukti visuomenę į
tiesioginę kovą su korupcija per pranešimus apie konkrečius
korupcijos atvejus institucijos neišdrįsta.
Vietoj aiškių priemonių, tokių kaip įstatymo, apsaugančio
potencialius pranešėjus, priėmimas, NKKP numato tik galiojančių
įstatymų analizės atlikimą 2012 metais, o tai reiškia,
kad pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas ir vėl nukeltas
neapibrėžtam laikotarpiui, teigiama pranešime.
„Tai, mūsų nuomone, labiau primena trypčiojimą vietoje, nes
panašaus pobūdžio analizes atlikome ir mes, ir Teisingumo
ministerija jau 2009–2010 metais. Analogiška priemonė (teisės
aktų analizė) buvo įtraukta ir į 2009 metų NKKP redakciją. Jau
keletą metų TILS atkreipia dėmesį į tai, kad esamo reguliavimo
nepakanka, žmonės nesijaučia ir nėra saugūs, ir galiojantys
įstatymai, net pataisyti, vargu ar suteiks visapusę apsaugą
pranešėjams“, - teigia TILS.
Organizacijos teigimu, programoje nėra ir priemonės, kuri
numatytų pareigą institucijoms įdiegti saugius vidinius ir
išorinius pranešimo kanalus arba užtikrinti jau esamų pranešimo
kanalų saugumą.
„Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pacientai arba medicinos
personalas, norintys pranešti apie galimą korupciją sveikatos
apsaugos įstaigoje, tikriausiai neturės kaip tai saugiai padaryti“,
- sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Speciali apsauga yra numatyta tik pranešantiems valstybės
tarnautojams, bet ne privataus ar nevyriausybinio sektoriaus
darbuotojams. Tačiau minėta apsauga yra daugiau formali
(garantuojamas konfidencialumas) ir nenumato realių garantijų
pranešėjams.
Nauja NKKP taip pat nedaug dėmesio skiria korupcijai privačiame
sektoriuje, teigia organizacija.
„Konkrečių veiksmų šioje srityje šios programos įgyvendinimo
laikotarpiu vargu ar galima tikėtis, nes 2013 metų antroje pusėje
planuojama tik atlikti analizę, vertinant galimas korupcijos
apraiškas privačiame sektoriuje. Taip pat į programą įtraukta tik
viena priemonė dėl antikorupcinio švietimo bendrojo lavinimo
mokyklose ir nėra aišku, kiek pajėgumų bus skiriama moksleivių
antikorupciniam lavinimui“, - tvirtina TILS.
Vienai iš labiausiai nerimą keliančių sričių – savivaldai
– skirta priemone rengiamasi nustatyti pareigą sudaryti
antikorupcines komisijas. Tačiau TILS primena, kad 2010 metų
pabaigoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog dauguma apklaustų
savivaldos lygmens institucijų 2009 ir 2010 metais neskyrė lėšų
ir atskirų specialistų etatų antikorupcinių programų
įgyvendinimui. Anot apklaustų institucijų atstovų, ši padėtis
neturėtų keistis ir 2011 metais.
„Tai, be abejo, yra neraminanti žinia, nes daugelio
antikorupcinių priemonių įgyvendinimo efektyvumas tiesiogiai
priklauso nuo šiai sričiai skiriamo finansavimo ir žmonių
pasirengimo“, - teigiama pranešime.
Nepaisant to, TILS naujoje programoje įžvelgia tokių teigiamų
dalykų kaip tai, kad joje kinta kriterijai, pagal kuriuos bus
vertinamas laukiamas rezultatas. Be to, į programą įtrauktos
sritys, kurios anksčiau stokojo dėmesio, tokios kaip sveikatos
priežiūros ir teisėsaugos institucijų veikla.
Programą rengusiai komisijai vadovavęs teisingumo ministro
Remigijus Šimašius savo ruožtu teigia, kad programoje buvo siekta
įtvirtinti ne deklaracijas, kaip būtina kovoti su korupcija, o
konkrečius veiksmus, tačiau ilgo derinimo proceso tiek
Vyriausybėje, tiek Seime metu nemažai priemonių virto gana
aptakiomis.
„Be to, kai kuriose srityse trūksta ir ambicingesnių tikslų.
Tačiau tikiuosi, kad konkrečiai įvardiję problemiškiausias sritis
ir numatę joms konkrečius vaistus galėsime pasiekti, kad žmogus
kuo mažiau susidurtų su tokiomis problemomis, kurias šiandien
reikia spręsti korupcijos būdu“, - Teisingumo ministerijos
pranešime cituojamas R.Šimašius.
Pasaulinio korupcijos barometro 2010 metų rezultatai rodo, kad
34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius 12
mėnesių jie yra davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų
paslaugų teikėjų - švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos
apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms,
komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai,
žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.