Prezidentė Dalia Grybauskaitė
realia vadina idėją steigti bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių
kibernetinės gynybos pajėgas.
Šią idėją Lietuvos vadovė penktadienį aptarė su Estijos
prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu hendriku Ilvesu) pietiniame
Estijos Tartu mieste.
„Prezidentė pasiūlė įgyvendinti buvusio Norvegijos užsienio
reikalų ministro Jenso Stoltenbergo rekomendacijas - steigti bendras
Šiaurės ir Baltijos valstybių kibernetinės gynybos pajėgas“, -
pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
„Tai yra realu, bus daroma NATO rėmuose. Tikrai dabar ne
skaičiais reikėtų kalbėti ir ne kiek žmonių dirbs, nes su
dabartine technika daug žmonių nereikia, - svarbiausia yra mintis,
technologijos ir politinė valia. Ši politinė valia jau yra“, -
penktadienį BNS telefonu iš Tartu sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, be kibernetinio saugumo neįmanomas ir energetinis
saugumas. Ji pabrėžė, kad Baltijos šalys ir ypač Estija gali daug
prisidėti plėtojant kibernetinį saugumą NATO kontekste. Estijoje
nuo 2008 metų veikia NATO kibernetinio saugumo centras, kurio
veikloje dalyvauja ir Lietuva.
„NATO puikiai supranta situaciją, labai aktyviai tam skiria
dėmesį ir finansus. Tai yra ta perspektyvi niša ir strateginė
perspektyva, kuria tikrai pasinaudosime“, - kalbėjo šalies vadovė.
Lietuva tikisi, kad NATO akreditaciją gaus ir Lietuvoje
veikiantis Energetinio saugumo centras. Pasak D.Grybauskaitės, Estija
tokią idėją remia.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos ir Estijos vadovai
sieks, kad kibernetinio ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimams
būtų skirtas ypatingas dėmesys NATO viršūnių susitikime, kuris
įvyks kitais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Praėjusią savaitė vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime
buvo patvirtintas Aljanso Kibernetinės gynybos politikos dokumentas
ir su juo glaudžiai susijęs veiksmų planas. Šiuose dokumentuose
yra nurodoma, kaip NATO gynybos politikoje atsispindi kibernetinis
saugumas ir kokiomis priemonėmis jis užtikrinamas.