Pasak europarlamentarės Laimos Andrikienės, atėjo laikas
kaimynus lenkus pasikviesti į Lietuvą, kad jie patys pamatytų
esamą situaciją, pateikti skaičius - kiek Lietuvoje yra lenkiškų
mokyklų ir kitą statistinę informaciją.
„Mano giliu įsitikinimu, daugelis teiginių, kuriuos jie mini,
yra netiesa“, - vertindama 27 europarlamentarų viešą laišką
Europos Sąjungos (ES) vadovams, kuriuo reikalaujama spausti Lietuvą,
kad ji liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę mažumą, sakė
L.Andrikienė.
„Žmonėms yra pateikiama tendencinga informacija, ir galbūt mums
atėjo laikas pakviesti lenkų parlamentarus atvažiuoti čia į
Lietuvą, ir pažiūrėti, kokia padėtis yra iš tikrųjų“, -
kalbėjo europarlamentarė.
Tačiau ji taip pat sakė, jog galbūt jau atėjo laikas ir
Lietuvos pusei priimti tam tikrus sprendimus, dėl pavardžių,
gatvių pavadinimų rašymo.
„Ko labiausiai reikia, kad tie santykiai taptų normaliais –
šalto proto, ramybės, diskusijos prie stalo, kad ir Seime ar Europos
Parlamente. Ir jei yra kokių neaiškumų, visi pasiruošę kalbėtis
apie tai. Galbūt reikia ir kai kurių Lietuvos Vyriausybės ir Seimo
veiksmų, sprendimų, aš manau, kad jiems taip pat atėjo laikas“, -
žurnalistams penktadienį Seime sakė L.Andrikienė.
„Manau, kad ta tokia nesvarumo būklė, kurioj mes esam, be
aiškių sprendimų, dėl pavardžių rašymo, laikas sudėti taškus.
Dėl gatvių pavadinimo rašymo, tokia savivalė, kokia toleruojama
Lietuvoje, kai bet kas gali per naktį padaryti užrašą lenkų
kalba, miestelio pavadinimą, man atrodo, yra nepriimtina, ir tai yra
provokacijos, siekiama atoveiksmio, ir to mums visiškai nereikia“, -
kalbėjo politikė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas
Karosas sakė, jog tokius pareiškimus inicijuojantis
europarlamentaras V.Tomaševskis tiesiog siekia populiarumo tam
tikruose sluoksniuose.
„Tai eilinis europarlamentaro noras vėl padaryti save aktualiu ir
tokiu būdu vietos lenkų tarpe ir Lenkijos politikų kai kurio
sluoksnio tarpe įgyti populiarumo. Tokiu būdu ieškant sau vietos po
politine saule, kenkiama valstybei, nes tai žemina valstybės
prestižą ir gimdo daug problemų. Visada atsiranda žmonių, kurie
tuos dalykus traktuoja pakankamai skausmingai. Manau, kad tokie
dalykai tikrai nederėtų rimtam politikui“, - komentuodamas viešą
kreipimąsi žurnalistams sakė J.Karosas.
Jo teigimu, tokie pareiškimai kartais suklaidina Europos
politikus, nes su realia situacija Lietuvoje jie nėra susipažinę.
„Daugelis žmonių, išgirdę tokius pareiškimus ten Europos
Parlamente, Europos dimensijoj, daug ko čia nežino ir priima tikru
dalyku. Ir tai pagimdo tam tikrą sumaištį, įtarumą pagaliau“, -
sakė parlamentaras.
27 europarlamentarai viešu
laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovus, reikalaudami
spausti Lietuvą, kad ji liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę
mažumą.
Be to, sekmadienį Vilniuje, Varšuvoje ir trijuose JAV miestuose
rengiami jungtiniai protestai, praneša naujienų portalas delfi.lt.
Laiške, kurį pasirašė europarlamentaras iš Lietuvos
Valdemaras Tomaševskis, būrys Lenkijos europarlamentarų bei vienas
vengras, kreipiamasi į Europos Tarybos pirmininką Hermaną van
Rompuy, Europos Komisijos vadovą Jose
Manuelį Barroso ir ES pirmininkaujančios
Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
„Lietuvos Respublika yra daugiatautė valstybė, kai kuriuose
rajonuose vietos kilmės lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų ir
gyvena šiuose kraštuose jau 700 metų. Šalčininkų rajone gyvena
79 proc. lenkų, Vilniaus rajone - 61 proc., o sostinėje Vilniuje -
18,7 proc. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, t.y. nuo 2004 metų, lenkų
mažumos situacija šioje valstybėje drastiškai pablogėjo“, -
rašoma dokumente.
Anot europarlamentarų, ES teisės aktų perkėlimas į Lietuvos
teisinę sistemą turėtų gerinti mažumų padėtį, o realybė esą
atrodo atvirkščiai.
„Deja, Lietuvos Respublikoje yra priešingai, o Lietuvos valdžios
veiksmai neabejotinai turi diskriminacinį pobūdį, nesuderinamą su
ES galiojančiais teisės aktais“, - tvirtina politikai.
Europarlamentarai taip pat pateikia ilgą sąrašą Lietuvos
valdžios sprendimų, kurie esą prastina lenkų tautinės mažumos
padėtį. Minimas Švietimo įstatymas, lenkų kalbos naudojimo
valstybinėse įstaigose apribojimai, dvikalbių užrašų draudimas,
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriame
pabartas V.Tomaševskis. Tiesa, šį sprendimą Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos (LLRA) lyderis jau panaikino per teismą.
Laiške tvirtinama, kad valdžios veiksmai lenkų atžvilgiu
tiesiogiai prisideda prie šalyje augančio nacionalizmo.
„Diskriminaciniai valdžios veiksmai veikia augantį rasistinių,
ksenofobiškų bei antisemitiškų poelgių skaičių, (...) kurių
pavyzdžiu buvo 2011 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo dienos
eitynės su šūkiais „Lietuva lietuviams“, „Už gimtąją Lietuvą,
rasę ir tautą“ bei užrašo „Juden raus“ atsiradimas ant
vienintelės Vilniaus sinagogos“, - rašoma dokumente.
Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Vengrijos vadovų prašoma
imtis griežtų veiksmų ginant Lietuvos lenkų teises, kad Lietuvoje
liautųsi šios tautinės mažumos diskriminavimas.