Penktadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TKK) nariams
pristatydama naujausius EŽTT sprendimus, E.Baltutytė atkreipė
dėmesį į kalinių skundus Strasbūrui dėl sulaikymo ir kalinimo
sąlygų Lietuvoje. Ji pabrėžė, kad už šį pažeidimą
priteisiamos vienos didžiausių kompensacijų.
„Kai (Lietuvos teismai - BNS) priteisia žalos atlyginimą,
EŽTT kartais atrodo, kad tai per mažas žalos atlyginimas. Jeigu
yra trečias konvencijos straipsnis, standartai yra tokie, kad
priteisiamas didelis žalos atlyginimas (...) Turėtų atsižvelgti į
mūsų pragyvenimo standartus. Bet jiems toli Strasbūre gali atrodyti
kitaip“, - kalbėjo Vyriausybės atstovė.
Anot jos, besiskundžiantieji kalinimo sąlygomis dažniausiai
gali pretenduoti tik į neturtinę žalą. E.Baltutytė prisiminė,
kad 2005 metais byloje Karalevičiaus prieš Lietuvą EŽTT priteisė
Lietuvai sumokėti 15 tūkst. litų.
„Tačiau pagal dabartinę praktiką, tai nėra didelė suma.
Bijau, kad jeigu dabar pripažintų (kalinimo sąlygas - BNS)
žemininčiomis orumą, priteistų ir daugiau“, - pasibaigus
posėdžiui žurnalistams sakė teisininkė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kalinių skundų prieš
Lietuvą nemažėja, tuo remiantis galima daryti išvadą, kad
padėtis šioje srityje nepagerėjo. Dėl žmogaus orumą
žeminančių sąlygų tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose
Lietuvoje Strasbūrą pasiekia po kelis skundus kasmet.
„Keletas per metus būna, šiemet gal bus ir iki penkių“, -
teigė E.Baltutytė.
Pasak jos, pagrindinė problema - perpildyti tardymo izoliatoriai.
„Visada, matyt, buvo tikimasi, kad nebus tiek daug suimtų
žmonių Lietuvoje, nebus tokie ilgi suėmimo laikotarpiai. Be to,
šalia perpildymo prisideda ir tai, kad nesant pakankai erdvės,
suimtieji neturi galimybių užsiimti kita veikla. Tik vieną valandą
per dieną vaikšto. Ir tokiomis sąlygomis laikomi metus, dvejus, -
dėstė Vyriausybės atstovė. - Tai kelia pavojų, kad asmuo, kuriam
pagal mūsų teisės aktus, turi tekti penki kvadratiniai metrai, o
tenka gal pora, dvejus metus turi praleisti tokiomis sąlygomis. Kyla
pavojus, kad EŽTT tai pripažins žeminančiomis orumą sąlygomis.“
Seimo TTK vadovo Stasio Šedbaro teigimu, Lietuva į kalėjimus,
tardymo izoliatorius kiek gali, tiek investuoja.
„Kai žmogus pereina valstybės žinion, valstybė privalo
pasirūpinti, kad už tai, ką jis padarė, atsakytų, bet negalima
žeminti jo orumo, jis turi likti žmogumi. Galiu pasakyti
pajuokaudamas, kad košė Lukiškėse, kurią ne kartą teko ragauti
lankantis, būnant ir ministru, ir komiteto pirmininku, tikrai yra
riebesnė ir kaloringesnė negu kai kurių močiučių iš pensijos
nupirkta varškytė. To negalime pamiršti“, - sakė parlamentaras.
Jis pripažino, kad šioje srityje egzistuoja Europos ir
pasauliniai standartai, tačiau esą „mūsų ekonominė galia riboja
galimybes padaryti įkalinimo sąlygas kaip Švedijoje“.
„Švedai sako: „žinot, mums pakanka, kad žmogus įkalintas,
atimta laisvė, visa kita jis turi turėti“. Mūsų mentaliteto
žmonėms kažin, ar turės didelį poveikį tokios sąlygos. Visada
reikia į tai atsižvelgti, ir man atrodo EŽTT į tai atsižvelgia“,
- svarstė TTK vadovas.
Teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus žodžiais, pokyčių
gerinant kalinimo sąlygas numatoma. Vyriausybė yra priėmusi
sprendimus iš senų patalpų iškeldinti kai kuriuos pataisos namus,
tardymo izoliatorius, Lukiškių kalėjimą.
Be to, svarstomi Baudžiamojo kodekso pataisų, Probacijos
įstatymo projektai, kurie turėtų sumažinti kalinių skaičių.
Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną 15
įkalinimo įstaigų buvo 9139 asmenys, 100 tūkst. gyventojų teko
281 įkalintas asmuo. Tai 484 asmenimis daugiau, negu tuo pačiu
laikotarpiu 2010 metais.
Labiausiai perpildyti buvo Šiaulių ir Lukiškių tardymo
izoliatoriai.