Rinkimuose A.Kubilius surinko 5,5 tūkst. balsų, o Seimo pirmininkė I.Degutienė 4,5 tūkst. balsų.
Gegužės mėnesį vykusių rinkimų rezultatus paskelbė Rasa Juknevičienė.
Pasveikinusi premjerą su nauja pirmininko kadencija partijoje ji nevengė pajuokauti įteikusi „itin galingą dviračio žibintą“.
„Linkime, kad su šiuo žibintu matytumėte kelią tiesiai ir labai toli“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Naujai Tėvynės sąjungos-lietuvos krikščionių (TS-LKD) partijos pirmininku išrinktas A.Kubilius savo kalboje padėkojo už narių pasitikėjimą ir prisipažino, kad netapęs pirmininku, būtų traukęsis iš ministro pirmininko posto.
„Rinkimai buvo itin konkurencingi, tačiau tik dėl to jaučiu didesnę atsakomybę priimdamas rezultatus. Pasirinkti buvo nelengva, bet tuo šis mandatas tik svarbesnis. Be partijos narių išreikšto pasitikėjimo toliau vadovauti vyriausybei būtų neįmanoma“, - sakė premjeras.
I.Degutienė, pasveikinusi vėl pirmininku išrinktą kolegą, išreiškė nusivylimą partijos aktyvumu rinkimuose. Daugiau nei 16 tūkst. narių skaičiuojančios partijos rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei pusė žmonių.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimas partijos pirmininko A.Kubiliaus teikimu patvirtinta dešimt pavaduotojų. TS-LKD pirmininko pirmąja pavaduotoja tapo Irena Degutienė, pavaduotojais paskirti - Valentinas Stundys, Rasa Juknevičienė, Arvydas Vidžiūnas, Vitas Matuzas, Agnė Bilotaitė, Andrius Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Kazimieras Starkevičius.
A.Kubiliaus teikimu patvirtintas Politikos komiteto pirmininkas. Juo tapo ilgametis šio komiteto vadovas prof. Vytautas Landsbergis. Komiteto narius, pirmininko teikimu, vėliau tvirtins partijos taryba.
Kratėsi kaltinimų populizmu
Itin daug kritikos kriziniu laikotarpiu sulaukę konservatoriai, A.Kubiliaus teigimu, neturėtų vaikytis populizmo. „Politinio populiarumo išsaugojimas nebuvo mūsų prioritetas“, – kalbėjo partijos pirmininkas, pridurdamas, kad ir prieš artėjančius Seimo rinkimus derėtų išvengti beverčio lėšų švaistymo rinkiminėms agitacijoms.
Savo kalboje ministras pirmininkas priminė ir kovą su recesija, pasidžiaugęs, kad drąsūs ir daug diskusijų sukėlę sprendimai vis dėlto krizę suvaldė.
„Opozicijai elgiantis visiškai destruktyviai, mes sugebėjome atlaikyti. Nors sprendimai ir buvo skausmingi“, – kritiką oponentams pažėrė A.Kubilius.
Pasidžiaugęs ekonominės situacijos gerėjimu ministras pirmininkas pažadėjo, kad pirmuosius gerovės ženklus pajus pensininkai – pažadėjo grąžinti sumažintų pensijų dalį jau kitąmet.
„Mums teko ypatingas išmėginimas – atlaikyti krizę ir pradėti esmines pertvarkas,“ – kalbėjo A.Kubilius.
Teko daryti žmonėms skausmingus sprendimus, kartu laikytis solidarumo, kai didesnes pajamas gaunantys turėjo prisiimti ir didesnę naštą.
A.Kubilius pakartojo, kad pirmieji ekonomikos atsigavimą pajus pensininkai, o Seimo ir Vyriausybės nariai su savo atlyginimais turi likti paskutiniai.
Pasak TS-LKD pirmininko, kovojant su krize prioritetas buvo atsakomybė, o ne politinio populiarumo išsaugojimas. Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai vertina atsakomybę.
Krizė pamokė, kad gerovė gali būti kuriama ant tvirtų pamatų, todėl vienas svarbiausių uždavinių dabar yra dėti ilgalaikius pamatus ekonomikai ir ypač energetikai. Kovą už energetinę nepriklausomybę A.Kubilius palygino su kova už nepriklausomybę nuo sovietinės imperijos.
Politinė-ekonominė imperija subyrėjo, bet „energetinė vamzdžių ir laidų imperija išliko, ji priešinasi mūsų laisvei ne mažiau nuožmiai, negu prieš dvidešimt metų, bet mes jau žinome kas yra laisvė ir mūsų nesustabdysi“, - kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
A.Kubilius pažymėjo, kad kurti ilgalaikę ateitį tebekliudo oligarchinės struktūros, siekiančios paveikti valstybės sprendimus savo naudai.
„Oligarchams labiausiai nesinori sąžiningos konkurencijos. Išsivaduoti iš oligarchinių-korupcinių tradicijų nėra lengva, tačiau laikymasis tokių tradicijų yra beviltiškas bandymas laikytis neišvengiamai praeinančios praeities - nuo stambių dalykų, kaip LEO iki smulkių dalykų, kaip kasos aparatai. Mes einame į priekį ir eisime toliau“, - kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Jis taip pat kvietė neapsiriboti vien materialiais dalykais. „Žmonės yra gyvi ne vien duona“, ne mažiau svarbūs dvasios reikalai, visuomenės ir žmonių savijauta. „Jeigu lietuviai nenorės gyventi Lietuvoje, nes nesijaus čia gerai, jeigu jie geriau jausis Londone ar Dubline, nei Vilniuje ar Kaune – bus blogai, bus labai blogai“, - kalbėjo A.Kubilius.
Rinkos principų perkėlimas į šeimą ir bendruomenę yra nepriimtinas, gyvybės apsauga – ne vien asmens pasirinkimas.
„Mažoji bendruomenė – šeimos, mokyklos, kaimynų, bažnyčios, savivaldos bendruomenė žmogaus gyvenime didele dalimi lemia didžiausią dalyką – asmeninę laimę, gerą savijautą. Šiuos paprastus laimės pamatus mes taip pat turime sukurti.
Netikėjimo ir nepasitikėjimo kultūra išsiplėtojusi ar išplėtota yra blogiau nei „paukščių gripo“ ar „e.coli“ virusas. Tikras patriotizmas yra ne verkšlenimas ir baimė, bet tikėjimas ir rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme. „Į laiminčią tėvynę grįžtama, iš pralaiminčios, deja, dažnai bėgama“, - sakė TS-LKD pirmininkas.
Pasak jo, būtina telkianti lyderystė.
„Mūsų svarbiausias tikslas po krizės - atsinaujinti, atgaivinti Lietuvos dvasią. Tą turi daryti atsinaujinanti, atsigaivinanti partija“. Todėl vėl aktualus Maironio kvietimas „Užtrauksime naują giesmę broliai, kurią jaunimas tesupras“.
Tik atsinaujinusi, nešanti viltį ir pasitikėjimą, atvira diskusijoms, bet gebanti priimti sprendimus partija gali laimėti Seimo rinkimus – „kad pradėti darbai nesustotų“ – kalbos pabaigoje sakė premjeras.
TS-LKD suvažiavimas priėmė 16 rezoliucijų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimas priėmė 16 rezoliucijų, kuriose įvardijami TS-LKD prioritetai 2012–2014 m. – energetinė nepriklausomybė, ekonomika, šalies finansai, valstybės valdymas ir teisėsauga, kova su korupcija, Lietuvos gynybiniai pajėgumai, žemės ūkio politika, užsienio politika, aplinkos apsauga, švietimas ir kultūra, sveikatos apsauga.
Partijos pirmininko A.Kubiliaus ir dalykinio komiteto pirmininko Č.V.Stankevičiaus teiktoje rezoliucijoje „Energetinei nepriklausomybei reikia skubių ir ryžtingų sprendimų“ teigiama, jog Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra gyvybinis šalies interesas ir nacionalinio saugumo prioritetas. Rezoliucijoje reiškiamas pritarimas atominės elektrinės, kaip svarbaus energetinės nepriklausomybės veiksnio, statybai.
Suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvai grėsmę kelsiančių branduolinių jėgainių Lietuvos pasieniuose“ konstatuojama, jog vienu metu paskelbti planai statyti rusiškas branduolines jėgaines Astrave ir Ragainėje vertintini kaip akivaizdžiai geopolitinis, o ne komercinis projektas, skirtas paimti Lietuvą į Rusijos branduolinio bauginimo reples.
Rezoliucijoje reiškiamas pritarimas Lietuvos Prezidentės ir Vyriausybės pozicijai, kad Lietuva nepriims jokių pasiūlymų kokiu nors būdu dalyvauti Ragainės atominės elektrinės statyboje arba pirkti iš jos elektros energiją. Lietuva kartu su šalimis partnerėmis Estija, Latvija ir Lenkija, kaip teigiama rezoliucijoje, turi vystyti bendrą Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų integracijos į kontinentinės Europos sistemas sąlygas atitinkantį regioninį Visagino regioninės atominės elektrinės projektą.
Rezoliucijoje „Dėl esminių tikslų šalies finansų ir ekonomikos politikoje“ raginama pirmiausiai pasirūpinti viena iš socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – pensininkais – ir nuo kitų metų atkurti per sunkmetį sumažintas pensijas. Taip pat keliamas tikslas mažinti šalies viešųjų finansų deficitą ir valtybės skolą bei taip siekti ekonomiškai stabilios ir socialiai saugios visuomenės įsitvirtinimo.
Suvaldyti emigraciją, sukurti šeimai palankias sąlygas, pertvarkant ilgalaikę mokesčių ir socialinę aplinką, tėvams sudaryti kuo palankesnes sąlygas auginti vaikus darniose tradicinėse šeimose – tokie TS-LKD tikslai įvardinti rezoliucijoje „Dėl esminių tautos išlikimo problemų neatidėliotino sprendimo“.
Rezoliucijoje „Dėl Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo“ pabrėžiama būtinybė stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę parengtį ir nuo 2012 metų didinti lėšas, skiriamas šalies gynybai, taip pat akcentuojama visuomenės įsitraukimo į valstybės saugumo užtikrinimą svarba. S.Šedbaro teiktoje rezoliucijoje „Dėl valstybės valdymo ir teisėsaugos pertvarkos prioritetų 2011-2012 m.“ atkreipiamas dėmesys į būtinybę modernizuoti valstybės valdymo ir teisinę sistemą.
Rezoliucijoje „Dėl Lietuvos ilgalaikės strategijos „Lietuva 2030“ siūlomos priemonės, kuriomis siekiama paskatinti esminius Lietuvos visuomenės pokyčius ir sudaryti palankias sąlygas kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei ugdytis. Dokumente akcentuojama visuomenės dalyvavimo diskusijose įvairiais Strategijos klausimais svarba. Suvažiavimo priimta rezoliucija „Dėl gyvybės apsaugos“ ragina nepritarti dirbtinio apvaisinimo įstatymo priėmimui Seime.
TS-LKD jaunimo bendruomenė užsibrėžė tikslą burti pilietiškai mąstantį dešiniųjų pažiūrų jaunimą. Nuostatos įtvirtintos rezoliucijoje „Dėl pritarimo TS-LKD Jaunimo bendruomenės iniciatyvai dėl „Jaunosios dešinės telkimo“.Suvažiavimas taip pat priėmė rezoliucijas: „Dėl sveikatos apsaugos ir sveikos gyvensenos prioritetų 2011-2012 metais“, „Dėl kovos su korupcija stiprinimo“, „Švietimas ir kultūra – tautos pažangai“, „Dėl žemės ūkio politikos prioritetų 2011-2012 m.“, „Dėl užsienio politikos prioritetų 2011-2012 m.“, „Dėl aplinkos apsaugos politikos prioritetų 2011-2012 m., „Dėl atminties politikos įgyvendinimo ir patriotinio ugdymo“.
Šiose rezoliucijose kalbama apie tikslus kurti į pacientą orientuotą, nebiurokratišką, nekorumpuotą sveikatos sistemą, korupcijai pažaboti skirtas priemones, būtinybę ugdyti išsilavinusią ir kūrybingą jaunąją kartą, numatomą baigti žemės grąžinimą ir privatizavimą kaime ir pradėti naują žemės tvarkymo etapą. Taip pat rezoliucijose kalbama apie Lietuvos tikslus ir priemones santykiuose su Europos Sąjunga, NATO bei atskiromis šalimis - JAV, Rusija, darnią energetiką, atliekų tvarkymą, efektyvų energijos naudojimą, tinkamą tautinį ir patriotinį ugdymą Lietuvos mokyklose.
Į partijos suvažiavimą atvyko beveik devyni šimtai narių iš visos Lietuvos.
Šių metų kas dvejus metus vykstančio rinkiminio-ataskaitinio suvažiavimo tikslas – pasiruošti kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams. Bus aptarti svarbiausi partijos veiklos prioritetai būsimiems dvejiems metams.