Pasėlių šįmet deklaruota mažiau nei pernai

Praėjusiais metais iš viso surinkta daugiau kaip 170 tūkst. paraiškų paramai tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti, o, naujausiais Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet gauta daugiau kaip 140 tūkst. paraiškų.

Kasmet pamažu mažėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų skaičius – dėsningas ir atspindi žemės ūkių stambėjimą Lietuvoje didėjant deklaruojamos žemės plotams.

Pasibaigus deklaravimui, deklaruoti ir teikti paraiškas bus galima pavėluotai iki liepos 11 d., tačiau tuomet  už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma bus mažinama vienu procentu. Tie pareiškėjai, kurie negali patys teikti paraiškos, turėtų įgalioti tai padaryti kitus asmenis.

Po liepos 11 dienos paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai, ar pan.).

Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus.

Tiesa, pavėluotai paraiškos negali teikti ekologinę savo produkciją sertifikuojantys ekologiniai ūkiai – po birželio 15 dienos jų paraiškos nebepriimamos.

Šiemet dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo ūkininkams pateikta naujovių.

Iki šiol pareiškėjai, pasėlius deklaravę seniūnijoje arba savarankiškai per elektroninę bankininkystę, šiemet deklaruoti gali ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajoniniuose skyriuose.

Kaip ir ankstesniais metais, kartu su deklaracija tiesioginėms išmokoms gauti bendroje paraiškoje ūkininkai gali prašyti ir paramos pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones („Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natura 2000” išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos” (žemės ūkio paskirties žemėje), „Natura 2000” išmokos” (miškų teritorijoje), „Miškų aplinkosaugos išmokos”, pagal „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programas „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas”, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas”).

Naujovių esama ir KPP priemonių įgyvendinimo taisyklėse, daugiausia jų – susijusių su ekologiniu ūkininkavimu.

Taisyklėse nebeliko koeficientų ekologiškos produkcijos vertei apskaičiuoti; įrašyta tik konkreti suma, už kiek reikia parduoti vienos ar kitos produkcijos ekologiškai ūkininkaujant palankiose arba mažiau palankiose vietovėse.

Anksčiau ekologiniai ūkiai produkcijos vertei nustatyti turėjo naudoti nustatytos produkcijos realizavimo vertės mažinimo koeficientą.

Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) metodikų rengimo poskyrio vyr. specialistės Sigutės Stakvilevičienės, ekologiškos produkcijos realizavimo dokumentų nebereikės pateikti ūkininkams, laikantiems sertifikuotus gyvulius ir deklaruojantiems ne tik javus ir žalienas, kaip buvo anksčiau, bet ir bulves bei runkelius.

Vienam tam pačiam sertifikuotam sutartiniam gyvuliui tenka 3 ha javų, bulvių, runkelių ir 3 ha daugiamečių žolių.

Taip pat šiemet realizuoti ekologišką produkciją bus galima neatlygintinai, t.y. labdarai. Tokiu atveju paramos gavėjas privalės pasirūpinti, kad labdarą gavusi įstaiga ar organizacija išduotų atitinkamą dokumentą.

Labdaros gavimą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta produkcijos rūšis ir kiekis. Šį dokumentą, kaip ir kitus produkcijos realizavimą įrodančius dokumentus, pareiškėjas privalės pateikti vykdomų patikrų ūkyje metu.

Remiantis sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt. dokumentais yra užpildoma Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelė „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita”, kurią pareiškėjas NMA turi pateikti iki kitų metų gegužės 15 d.

Tačiau, realizavus produkciją anksčiau, pareiškėjai raginami lentelę pateikti nelaukiant kitų metų pavasario.

Perprasdami naujoves paramos gavėjai neturėtų pamiršti ir nebe pirmus metus galiojančių reikalavimų, tokių kaip kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programas „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas” arba „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas”.

Nepateikus paraiškos, būtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. pateikti NMA dokumentus su nurodyta paraiškos nepateikimo priežastimi.

Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” dalyviai įsipareigoja veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje nurodytame plote, t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose.

Išimtis galioja tik programos „Kraštovaizdžio tvarkymas” veiklos „Ražienų laukai per žiemą” ir „Medingųjų augalų juostos ar laukai dirbamoje žemėje” dalyviams.

Jie kasmet minėtas veiklas gali vykdyti skirtinguose ariamosios žemės laukuose, tačiau būtina išlaikyti tokį pat pagal programos reikalavimus tvarkomą ražienų ar medingųjų augalų bendrą plotą.

Pareiškėjams svarbu žinoti ir tai, kad paramos gavimo laikotarpiu (nuo pirmos paraiškos pateikimo datos) sumažinti galima ne daugiau kaip 3 proc. pagal programą ar veiklą paraiškoje nurodyto ploto.

Tikrinant ir skaičiuojant paramą bus atsižvelgiama tiek į sumažėjusį pagal programą arba veiklą paraiškoje nurodytą plotą, tiek ir į atskiro deklaruoto lauko plotą (leistina lauko plotą sumažinti ne daugiau kaip 3 procentais).

Padidinti paraiškoje nurodytą pagal priemonę bendrą plotą galima ne daugiau kaip 2 ha. Jei plotas padidėja daugiau kaip 2 ha, įsipareigojimų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo didesniems plotams (taigi anksčiau pateiktos paraiškos įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia).

S.Stakvilevičienė pabrėžia svarbų įsipareigojimą paramos gavėjams – žurnalų pildymą.

Būtina pildyti ne tik pareiškėjams jau žinomą supaprastintajai buhalterinei apskaitai tvarkyti reikalingą Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą, dar vadinamą „Žaliąją knyga” ar „Žaliuoju žurnalu”, laisva forma, bet ir pildyti kitus žurnalus, kurių pavyzdžiai yra pateikti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” įgyvendinimo taisyklėse. Juose reikia nurodyti valdoje naudojamų organinių, mineralinių trąšų kiekį bei augalų apsaugos produktus. Tiesa, Ekologinio ūkininkavimo programos dalyviams pakanka šią informaciją pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale.

Tuo tarpu kitų minėtos priemonės programų „Kraštovaizdžio tvarkymas” bei „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas” dalyviai, naudojantys savo ūkiuose trąšas ar augalų apsaugos produktus, turi pildyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse patvirtintus apskaitos žurnalus.

Primename, kad šiuos žurnalus taip pat turi pildyti ir priemonės „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos” dalyviai, kurie valdose privalo laikytis papildomų apribojimų (draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ūkiai, kurie tręšia mėšlu daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per metus, privalo turėti ir įgyvendinti tręšimo planus, nurodytus Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, o naudojant profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus privalu pildyti Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėse pateiktą nurodytos formos Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą.

Tokie naudotų organinių arba mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalai turi būti saugomi visą įsipareigojimų laikotarpį (penkerius metus).

Šiuos dokumentus būtina saugoti tam, kad juos būtų galima pateikti NMA vykdomų patikrų metu.

„Agrarinės aplinkosaugos išmokos” dalyviai turi laikytis ne tik pagal priemonę numatytų, bet ir kompleksinės paramos reikalavimų. Juos sudaro geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) bei valdymo reikalavimai.

Pasak NMA specialistų, žemdirbyste užsiimantiems ūkininkams ypač aktualus sėjomainos reikalavimas, pagal kurį avižos, grikiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.

Sėjomaina – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstyta į vienodo dydžio ir panašaus derlingumo laukus, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi pagal iš anksto nustatytą tvarką atsižvelgiant į ūkio dirvos derlingumą ir ekonominę padėtį.

Pagal oficialius sėjomainos reikalavimus, žieminių ir vasarinių grūdinių, rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis.

Nuo šių metų tiek priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” dalyviams, tiek kitų KPP programų, susijusių su plotu, paramos gavėjams įsigaliojo keturios naujos valdymo reikalavimų grupės: augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo. Šie reikalavimai galios tik nuo šių metų pateiktoms paraiškoms.

Naujai įsigalioję reikalavimai nėra visai nauji – ūkininkai jų turėjo laikytis ir anksčiau, tačiau tik nuo šių metų šios keturios grupės yra susiejamos su parama, t. y. už reikalavimų nesilaikymą bus taikomos sankcijos ir mažinama paramos suma.

Už netyčinius valdymo reikalavimų pažeidimus taikomos sankcijos siekia 1–5 proc. (jeigu netyčinis pažeidimas toje pačioje srityje būtų nustatomas pakartotinai, sankcija padidėtų net iki 15 proc.), o už tyčinius pažeidimus taikomos sankcijos siekia 17–23 proc. išmokų sumos.

Tačiau nustačius toje pačioje srityje tris ir daugiau tyčinių pažeidimų išmokos už einamuosius metus sumažinamos 100 procentų. Nustačius tyčinius pažeidimus dviejose ir daugiau sričių arba nustačius pakartotinį tyčinį pažeidimą išmoka nemokama ne tik einamaisiais, bet ir kitais metais.

Šiemet įsigalioję augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimai papildo reikalavimus, įsigaliojusius nuo 2009 metų: laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės augalijos ir gyvūnijos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimus.

Užs. Nr. 11K495-19