Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 58 proc.
respondentų pareiškė nepritariantys kompensacijai. Paramą
kompensacijos mokėjimui išsakė 13 proc. apklaustųjų, 29 proc.
teigė neturintys nuomonės, rodo bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Tyrimo duomenimis, kompensacijai dažniau pritaria vyresnio
amžiaus, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Jauni Lietuvos
žmonės ypač dažnai šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo.
Lietuvos Seimas per pirmus du balsavimus pritarė įstatymo
projektui, pagal kurį 2013-2023 metais būtų išmokėta
kompensacija. Ja, kaip rašoma projekte, siekiama atkurti istorinį
teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų
okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų
religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Įstatymui priimti
liko vienas balsavimas.
Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų
bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas
religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir
kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių
režimų.
Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose
istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu
buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis
galiojančiais įstatymais nėra galima.
Pagal projektą, 2013-2023 metais būtų išmokėti 128 mln.
litų. Jie būtų pervesti specialiam fondui, kurio valdymo organas
atstovautų Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei
bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir
švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms,
jeigu jos pareiškia tokį norą.
Numatyta, kad kompensacija būtų naudojama Lietuvos žydų
religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo
tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje
gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu
nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.
Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol
dar neišsprendusi klausimo dėl žydų turto kompensavimo ir dėl to
nuolat sulaukia tarptautinės bendruomenės kritikos.
Įstatymo rengėjai pripažino, kad priėmus įstatymą tikėtinas
laikinas antisemitizmo paaštrėjimas, tačiau pabrėžė, kad tokiu
sprendimu bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį
teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat
išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams,
prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines
organizacijas.
Tikimasi, kad kompensacija prisidės prie kultūrinio Lietuvos
žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos
dabartinių poreikių tenkinimo.
Vyriausybė taip pat tikisi, kad kompensacijos išmokėjimas ir,
esant galimybei, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiks
Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl
totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200
tūkst. žydų, o Vilnius buvo svarbus kultūrinis žydų centras.
Tačiau per vokiečių okupaciją 1941-1944 metais naciai ir vietos
kolaborantai nužudė daugiau 90 proc. Lietuvos žydų.
Tyrimo metu bendrovė RAIT gegužės 10-22 dienomis apklausė
1002 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.