“Frakcija neteko savo lyderių, Seimo narių. Tai paralyžiuoja
Tautininkų frakcijos veiklą TS-LKD ir daro ją neįmanoma”, -
sakoma tautininkų priimtame nutarime.
Iš TS-LKD partijos balandį buvo pašalintas tautininkų lyderis
Gintaras Songaila, kiek anksčiau buvo sustabdyta Kazimiero Uokos ir
Arvydo Radžiūno narystė. Tautininkai taip pat skundėsi, kad nėra
pakankamai atstovaujami TS-LKD vadovybėje, teigė, kad buvo
sistemingai pažeidinėjamos prisijungimo sutarties nuostatos.
Frakcijos vadovas Algimantas Birbilas kreipdamasis į
bendražygius teigė, kad susitikime su konservatorių vadovybe
tiesiog buvo atsakyta, kad tautininkų vadovai vėl galės mėginti
stoti į partiją.
“Mes bandėme, tarėmės, bet nieko iš to negavome”, - sakė
jis.
Frakcijos konferencijoje už pasitraukimą iš TS-LKD balsavo 55
delegatai, prieš buvo 17, o keturi susilaikė. Balsavime pralaimėję
tolesnės bendros veiklos šalininkai po balsavimo demonstratyviai
konferenciją paliko.
Pasitraukimo oponentai sakė, kad savarankiška atkurta partija
neturėtų galimybių sėkmingai pasirodyti rinkimuose, todėl veikla
TS-LKD partijoje yra vienintelis būdas būti labiau matomais.
“Patekti į Seimą reikia 5 proc. balsų. Tam reikia 66 tūkst.
Lietuvos piliečių balsų. Per visą nepriklausomybės istoriją, kai
tautininkai veikė savarankiškai, iki šios dienos gavome tik 59
tūkst.”, - konferencijoje kalbėjo už tolesnę veiklą TS-LKD
pasisakęs Žilvinas Leškevičius.
Jis priminė, kad 2004 metais paskutiniuose Seimo rinkimuose, kai
dalyvavo savarankiškai, Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik
2,5 tūkst. balsų.
TS-LKD partijos Priežiūros komitetas G.Songailą iš partijos
pašalino balandžio pabaigoje, po to, kai jis teismui apskundė
konservatorių Vilniaus skyriaus sprendimą derėtis su Lietuvos
lenkų rinkimų akcija dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybėje.
Prieštaringais, dažnai radikaliais pareiškimais žinomas G.Songaila
anksčiau ne kartą viešai kritikavo partijos pirmininko Andriaus
Kubiliaus veiklą.
G.Songaila sekmadienį žurnalistams sakė, kad nauja atskira partija turėtų būti atkurta šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
„Galbūt rudenį bus steigiamasis suvažiavimas, vėliausiai -
kitų metų vasarį“, - sakė jis.
Iki tol didelės įtakos Lietuvos politiniame gyvenime neturėjusi
Lietuvių tautininkų sąjunga į TS-LKD įsiliejo 2008 metais.
Tautininkai neturi daug galimybių tapti įtakinga partija
Nepaisant stiprėjančio
nacionalizmo, atsikūrusi savarankiška tautininkų partija neturi
daug galimybių tapti įtakinga politine jėga, sako politologas Algis
Krupavičius.
„Tautininkų partija turėtų daug problemų - nėra patrauklių
lyderių, trūksta idėjų, nes jungia vienintelė tautiškumo ir
lietuviškumo idėja, ši partija niekada neturėjo pakankamų
resursų, įskaitant finansinius. Kol kas verta manyti, kad tai bus
dar viena popierinė partija Lietuvoje“, - BNS sekmadienį sakė
politikos ekspertas.
A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad savarankiškos Lietuvių
tautininkų sąjungos veikla nebuvo sėkminga, o didesnę įtaką ši
politinė jėga gavo tik po to, kai 2008 metais įsiliejo į Tėvynės
sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos gretas.
„Tautininkų partijos kelias politikoje buvo nesėkmingas, ji
nesugebėjo patekti į parlamentą ir tik susijungusi su Tėvynės
sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais įgijo svarbesnį
vaidmenį“, - kalbėjo politologas.
Kartu ekspertas pabrėžė, kad apskritai nacionalizmas visame
pasaulyje stiprėja, o tokią tendenciją patvirtinančių apraiškų
galima rasti ir Lietuvoje.
Tautininkai sekmadienį nusprendė trauktis iš valdančiosios
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir
ketina atkurti atskirą partiją.
Nutraukti veiklą partijoje Tautininkų frakcija nusprendė po to,
kai nesugebėjo įtikinti konservatorių vadovybės atstatyti savo
vadovų narystę partijoje.