Tuo tarpu visuomenės įtarumas dėl slapto klausymosi
pagrįstumo, pasak komiteto vadovo, trukdo pasiekti norimų rezultatų
siekiant užtikrinti saugumą visuomenėje.
„Pasitikėjimo nebuvimas trukdo pasiekti rezultatų tuos rezultatus. Aš juos sieju su viešojo saugumo užtikrinimu, nes
absoliučią daugumą operatyvinės veiklos metodų pritaiko žmonės,
kurie kovoja su kriminaliniais nusikaltimais, Lietuvos mastu - apie 90
procentų“, - pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl slapto
klausymosi kontrolės sakė A.Anušauskas.
Diskusijos iniciatoriaus teigimu, pastaraisiais metais kilus daug
diskusijų dėl slapto pasiklausymo pagrįstumo, reikia ieškoti,
kokie kontrolės elementai leistų sukurti pasitikėjimą ir
sutarimą, kad slaptosios tarnybos su savo specifiniais informacijos
rinkimo metodais reikalingos užtikrinant nacionalinį saugumą.
Į diskusiją aptarti specialiųjų tarnybų kontrolės klausimų
pakviesti Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, teisėsaugos
institucijų atstovai, Seimo nariai, visuomenininkai, žmogaus teisių
gynėjai, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Seimas gegužę priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas,
kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti
įtariamųjų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms,
teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o
asmens.
Tuo pačiu metu kai kurie politikai pasipiktino esą neadekvačiu
operatyvinių priemonių naudojimu Europos Komisijai paskelbus, kad
2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į
komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Atsakingų
institucijų atstovai paskelbė, jog tokie skaičiai - iškreipti dėl
skaičiavimo metodikos, duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno
asmens reikia kreiptis į kelis operatorius.