Lietuvos kaimas dalinasi patirtimi

Pasinaudoti parama įgyvendinant tokius projektus galima pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Rengiami projektai turi būti ne pelno, tai yra, pareiškėjas nesiekia gauti pelno arba gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą, tęstinumą. Tiesioginiai naudos gavėjai yra kaimo gyventojai.

Lietuvos ožkų augintojų asociacija, vadovaujama ūkininkės Andželos Dalios Ėmužytės, pagal minėtos priemonės veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ jau parengė ne vieną projektą.

Sostinės gyventojai ir svečiai, mėgstantys apsilankyti Užupio Tymo turgelyje, gerai pažįsta ūkininkę Andželą Dalią Ėmužytę, o jos ūkyje pagaminti ožkų pieno sūriai graibstyte graibstomi. Nuolatiniai pirkėjai nei derasi, nei ragauja – tiesiog prašo atrėžti vieno ar kito sūrio gabalėlį, jų skonį jau seniai žino.

Ūkininkė gamina net 36 sūrių rūšis – su kmynais, česnakais, su paprikomis ir pipirais, su dilgėlėmis, su rozmarinais ir kitokiomis žolelėmis, su razinomis ir apelsino žievelėmis, su kokosu ir šokoladu...

„Naudoju tik savo ekologiniame ūkyje pagamintas žaliavas, pradedant ekologiniais pašarais, pienu, baigiant įvairiais priedais. Tik dalį prieskoninių žolių tenka pirkti – ne visi jie Lietuvoje auga“,- apie savo pagamintą produkciją kalba šeimininkė.

A.D.Ėmužytės ožkų pieno sūriai – unikalaus skonio, gaminami tik iš natūralių medžiagų, ne pramoniniu būdu, pagal močiutės perduotus ir daugelio metų patirtimi patikrintus receptus. Tokie sūriai verti Lietuvos paveldo vardo.

Kaip sakė pašnekovė, šie sūriai ne tik gardūs, bet ir naudingi sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis, alergiškiems žmonėms.

Pernai metų rugsėjį į A.D.Ėmužytės ožkų ūkį (Griciūnų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.) sugužėjo apie 300 gurmanų – prasidėjo Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos surengta gurmanų fiesta.

Saulei skleidžiant paskutinę vasaros šilumą į dangų kilo 50 baltų balandžių, simbolizuojančių minčių ir svajonių laisvę. Maloniai nuteikė fleitos garsai, stygas derino Nacionalinės premijos laureatas – Čiurlionio kvartetas.

Svečių apetitą žadino ant baltai užtiesto stalo išdėlioti kvapnūs valgiai – medus ir sūriai, vaisiai, uogos, salotos su ožkų brinza, garavo kepta ožkiena, ožiukų pautukai bei kiti išskirtinio skonio patiekalai. Visus šiuos valgius pateikė Lietuvos ir Latvijos ožkų augintojai.

„Norėjome supažindinti vartotojus su mūsų gaminama produkcija, jos įvairove, populiarinti sveiką maistą ir skleisti žinią, jog Lietuvos kaimas gali konkuruoti netgi ir su prancūzų bei italų virtuve“,- atskleidė šventės tikslus Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė A. D. Ėmužytė.

Šis gražus renginys surengtas gavus jau minėtos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ paramą.

Ūkininkauti 45 metų A.D.Ėmužytė pradėjo prieš 14 metų, kai atgavo senelių žemes. „Ūkyje nebuvo jokių pastatų, kelio, elektros, vandens. Viską teko daryti patiems“, - apie iššūkį nuo pagrindų pradėti savo verslą prisiminė A.D.Ėmužytė.

Dabar ūkininkė triūsia moderniame ūkyje. Daugybę darbų ji atliko pasinaudojusi valstybės ir ES teikiama parama – rekonstravo fermą, pastatė sūrinę, įsigijo naujos žemės ūkio technikos, nutiesė link ūkio vedantį asfaltuotą keliuką.

Šiuo metu A.D.Ėmužytės ūkyje ganosi per 500 ožkų: 160 jų – melžiamos; apie 200 jauniklių, strikinėjančių ganykloje; 20 ožių laikomi atskirai – užtvartėje.

Ūkyje auginamos čekų baltųjų veislės ožkos. Jos suskirstytos į atskiras grupes. Kiekviena grupė kergiama tik su jos veislės ožiu. Šis ožkų veislynas – vienintelis Lietuvoje.

Kaip pasakojo ūkio šeimininkė, per metus iš vienos ožkos primelžia maždaug 1 toną pieno. Ožkos melžiamos dukart per dieną panašiai kaip karvės modernioje fermoje – į pieno linijas.

Čia pat, ūkyje, pienas ir perdirbimas – kieme stovinčiame moderniame sūrių ceche. Daliai patalkina ir jos 83 metų mama Pelagija. Sūrinėje ji gali pademonstruoti, kaip gaminama brinza, traukiama varškė, rauginamas rūgpienis ir kefyras.

A. D. Ėmužytė pastebi, kad pernykštė gurmanų fiesta Griciūnuose pasiekė savo tikslą. Pasak jos, išaugo ožkų pieno sūrių vartojimas. Juos Dalia parduoda Užupio Tymo turguje, šiek tiek lieka ir parduotuvėms.

O štai ožkienos paklausa po fiestos šoktelėjo kaip ant mielių. „Ožiukai nebesulaukia pusės metų. Skerdžiame juos jau trijų mėnesių“,- tvirtino ožkų ūkio šeimininkė.

Gurmanus kviečia į naujas muges

Sėkmės paskatinta A. D. Ėmužytės vadovaujama Lietuvos ožkų augintojų asociacija šį rudenį Griciūnuose ketina surengti naują mugę. Ir jau pateikė paraišką KPP paramai gauti.

Tačiau prieš tai asociacija Lietuvos gurmanus kviečia atvažiuoti į Šiaulius. Liepos 15 dieną gurmanų fiesta – mugė vyks Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ centre.

„Agapao“ centre gyvena ir gydosi nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės. Jie – priklausomi nuo narkotikų, alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų, kurias tarsi pražūtingas žarijas sukūrė pats žmogus. Nuo tos baisios ugnies jam išsigelbėti reikia tokios jėgos, kurios vienas pats savyje neturi joks žmogus. Bet kartais gali padėti... bejėgis mažas baltas ožiukas.

„Agapao“ centro bendruomenė augina ožkas. „Norime, kad žmonės išgirstų ir apie šį centrą, o išpopuliarinta jo gaminama produkcija padėtų jam išgyventi“, - humaniškų tikslų vedina paklydusiais žmonėmis rūpinasi Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pirmininkė A.D.Ėmužytė.

Lietuvos ožkų augintojų asociaciją 1994 metais įkūrė pati A. D Ėmužytė. Aktyvi moteris norėjo atgaivinti šią iš Lietuvos kaimo bebaigiamą išstumti gyvulininkystės rūšį, tad draugėn subūrė ir daugiau ožkų augintojų.

Šiais metais šios asociacijos nariai ketina pasidairyti ir po kitose Europos šalyse esančius panašius ūkius.

„Suplanavome kelionę į Čekiją. Norime pažiūrėti, kokios jų ožkų bandos, kokia jų gaminama produkcija bei pasisemti jų patirties, pasidalinti savąja“, - apie naują sumanymą kalbėjo ožkų augintojų asociacijos vadovė.

Lietuvos ožkų augintojų asociacijos svarbiausi tikslai – gerinti Lietuvos vietines ožkas, koordinuoti veislinio ožkų prieauglio platinimą, ruošti ožkų gerinimo programas ir jas įgyvendinti, organizuoti seminarus, konsultacijas, parodas.

Rengia ES remiamus projektus

Numatytiems tikslams pasiekti Lietuvos ožkų augintojų asociacija aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ teikiama parama. Lietuvos kaimo tinklui priklausanti asociacija pagal šią priemonę parengė keturis projektus.

Už pirmąjį, Griciūnuose A. D. Ėmužytės ūkyje surengtą pažintinę mugę – gurmanų fiestą, asociacija jau atgavo 30 tūkst. litų. Šįmet asociacijai būsimiems trim projektams įgyvendinti numatyta skirti 70 tūkst. litų. Pagal minėtą KPP priemonę projektai finansuojami 100 procentų.

„Tai yra labai gera programa. Jos pagalba mes tampame žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kita vertus, mes galime gilinti savo patirtį ir ja dalintis su kitų Europos šalių patirtimi“,- sakė Lietuvos nacionalinio kaimo tinklo projektų kūrėja ir vykdytoja, ožkų augintoja ir nacionalinių patiekalų gamintoja A. D.Ėmužytė.

”Nacionalinis kaimo tinklas” – Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programos (KPP) priemonės ”Techninė pagalba” veiklos sritis.

Šia priemone siekiama sukurti nacionalinį ir tarptautinį forumą, kuris užtikrintų plačią informacijos, gerosios patirties apie kaimo plėtrą sklaidą ir bendradarbiavimo galimybes. Gerosios patirties sklaida turi apimti ne tik kaimo, bet ir regioninę plėtrą, aplinkosaugos politiką.

Programoje iškeltiems tikslams pasiekti buvo suburtas Lietuvos kaimo tinklas – jis vienija kaimo plėtros procesuose dalyvaujančias valstybės institucijas, įstaigas bei nevyriausybines organizacijas, mokslo ir verslo sektoriaus institucijas. Šiuo metu Tinklui priklauso 612 narių. Naujai prisijungiančius įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras.

Lietuvos kaimo tinklas, kurio pagrindinis uždavinys – siekti darnios kaimo ir žemės ūkio plėtros – yra viena priemonių, skirtų sėkmingam KPP įgyvendinimui. Lietuvos kaimo tinklo šių metų programos įgyvendinimui skiriama 6 milijonai litų.

Lietuvos kaimo tinklo nariai gali rengti projektus ir kreiptis paramos pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Priklausomai nuo pareiškėjo statuso, veikimo lygmens ir atliekamų funkcijų parama gali siekti iki 70 tūkst. litų.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Liaugminienė pabrėžė, kad Tinklo nariams atsiveria daug galimybių – vykti į tarptautinius renginius, susipažinti su kitų ES kaimo tinklų veikla, perteikti savo patyrimą.

Pavyzdžiui, pagal V kryptį (Kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimas Europos Sąjungos organizacijose), didžiausia prašoma paramos suma vienam projektui priklauso nuo pagrįsto pareiškėjo poreikio ir gali siekti 15–80 tūkstančių litų.

Pagal VI kryptį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotų projektų, susijusių su žemės ūkiu, maisto ūkiu ir kaimo plėtra, įgyvendinimas) įvairių atskirų ūkio šakų konkursų, mugių, parodų organizavimui numatyta skirti iki 15 tūkst. litų, respublikinių konkursų – iki 30 tūkst. litų, respublikinių mugių – iki 50 tūkst. litų, respublikinių parodų organizavimui –iki 75 tūkst. litų.

Pagal VII kryptį (Tinklo valdymas) paramos gali siekti kiekvienas iš Tinklo narių, kurie yra oficialiai užsiregistravę ir jų narystę bei priklausymą vienam iš penkių Tinklo komitetų yra patvirtinęs žemės ūkio ministras.

Tikimasi, kad supaprastinus paramos administravimo tvarką, Tinklo nariai galės aktyviau dalintis informacija ir gerąja patirtimi apie kaimo plėtrą. Turėtų suaktyvėti tarpregioninis bendravimas.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.