Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas: problemos, pažadai, rinkimai

Į forumą buvo atvykę žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, keletas Seimo narių, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas, žemdirbių įstaigų bei organizacijų vadovai. Čia ne tik buvo kalbama apie opiausias žemės ūkio problemas, bet ir vyko LŪS pirmininko rinkimai.

LŪS XXIII suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstytos pagrindinės agroverslo problemos bei žemdirbių reikalavimai.

Artėjant LŪS XXIII suvažiavimui, Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustanavičius tikino, kad jam sąjunga ruošiasi labai rimtai ir atsakingai, mat kviestiniai svečiai turėjo būti išties aukšto rango. Suvažiavime tikėtasi matyti Premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę, gal net ir Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Deja, šių garbių svečių nesulaukta. Žemės ūkio ministras K. Starkevičius taip pat tegalėjo pabūti tik suvažiavimo pradžioje.

Nors tiesiai iš žemdirbių lūpų ministrui neteko išklausyti problemų, bendrą jų apžvalgą išgirdo LŪS pirmininko Jono Talmanto pranešime. K. Starkevičius pasidžiaugė, kad Lietuvos žemės ūkis sėkmingai įsisavina didžiules ES paramos lėšas ir ekonominę krizę šis sektorius mažiausiai jautė. Tikino, kad paramos lėšos Lietuvą pasieks ir po 2013 m., bus nauji ir tęstiniai projektai. Deja, kol kas neaišku, kuo baigsis derybos dėl tiesioginių išmokų sulyginimo su kitomis ES šalimis. Apžvelgęs kone visus žemės ūkio sektorius ministras įvardijo ir pagrindines problemas, kurias reikia spręsti.

Ūkininkų sąjungos nariams linkėjo išlikti demokratiškiems, lankstiems, diskutuojantiems ir nepriklausomiems nuo politinių partijų.

„Būkite aktyvesni, aštresni, reiklesni, tuomet ir man bus lengviau kitiems valdžios atstovams įrodyti šių problemų svarbą, siekti rezultato. Turite daugiau bendrauti su tarptautinėmis organizacijomis, reikalauti susitikimų su ES Parlamento nariais. Deja, kol kas iš 12 mūsų parlamentarų nėra nė vieno, kuris būtų pasidomėjęs, kokia padėtis Lietuvos žemės ūkyje. Mūsų žemdirbiai privalo būti vieningesni, kad galėtų sėkmingai spręsti iškylančias problemas“, - tikino K. Starkevičius. Ir pajuokavo, kad iš žemdirbių gautą duonos kepalą ir kur nors pakeliui nupirkęs naminio pieno eis pas A. Kubilių derėtis dėl geresnės Lietuvos žemės ūkio ateities. Prieš išvykdamas ministras garbės raštais apdovanojo geriausiai dirbusius LŪS skyrių vadovus.

„Per šiuos trejus pirmininkavimo LŪS metus stengiausi pagal galimybes apsilankyti ten, kur labiausiai reikėjo, kur laikas vertė nesnausti, o veikti. Per tuos metus įvyko daug esminių pokyčių pačiame Lietuvos žemės ūkyje, kurių didžiausias – ekonominės krizės laikotarpiu ūkininkų įvedimas į mokesčių sistemą. Tačiau kai Lietuva lyg ir lipa iš duobės, kažin, ar ūkininkai nesuklups vykdydami visus reikalavimus ir sankcijas? Mūsų organizacijos pareiga – stengtis, kad taip neatsitiktų“, - sakė LŪS pirmininkas J. Talmantas.

Jis pabrėžė, kad LŪS per pastarąjį laikotarpį darė įtaką svarbiems įstatymų pakeitimams, dėl kurių nemažai lėšų sutaupė kiekvienas ūkininkas. „LŪS prašymu 2009 m. žemės ūkio ministro įsakymu pakeista traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo tvarka, įteisinta dvejų metų techninė apžiūra. Buvo sumažintas elektros galios mokestis. Teikiant paraiškas pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ nuo 2009 m. netaikomas privalomasis pasėlių draudimas, supaprastintas šios paramos įsisavinimas.

Nuo 2010 m. sutvarkytas amonio salietros gabenimas traktoriais automobilių keliais. 2010 m. įteisintas 5 proc. gyventojų pajamų mokestis, kuris 2010 m. buvo nustatytas 10 proc., o 2011 m. – 15 proc. Nuolat kovojame už tiesiogines išmokas, kurios yra gerokai mažesnės nei kitų ES šalių. Teisės aktais atšauktas nekilnojamojo turto mokestis kaimo vietovėse esantiems žemės ūkio gamybiniams, technologiniams, gyvenamiesiems pastatams. Įteisintos valstybinio socialinio draudimo įmokų lubos. NMA po trijų mėnesių derybų suderino LŪS iškeltą prašymą dėl galimybės ūkininkams gauti iš banko kreditą apyvartinėms lėšoms, užstatu numatant tiesiogines išmokas...“ - vardijo vieną po kito LŪS pastarųjų metų pasiekimus jos pirmininkas J. Talmantas.

Apžvelgtos ir pagrindinės nūdienos problemos, kurias būtina spręsti ir LŪS neturėtų būti nuošalyje. „Ne viską mums, kaip organizacijai pavyksta pasiekti, bet darbai tęsiami toliau. Kai pradėjau eiti šias pareigas, mano lūkesčiai buvo labai dideli. Per trejus metus teko nugludinti kai kuriuos savo būdo aštrius kampus. Šios pareigos, jeigu iš tiesų nori ką nors pasiekti, verčia mokytis diplomatijos. Kaip žemaičiui, tai gana sunku, bet įmanoma. Per šiuos metus teko išklausyti ir gero, ir blogo, bet, kaip sakoma, kas mūsų nesunaikina, tas mus užgrūdina“, - teigė J. Talmantas. Jis savo kandidatūrą teikė ir kitai LŪS vadovavimo kadencijai.

Bene įdomiausia suvažiavimo dalis, kuomet žemdirbiai ėmė kalbėti apie šių dienų aktualijas ir problemas. Telšių r. ūkininkas Augustinas Martinkus priminė pieno sektoriaus negeroves bei ydingą pensijų kaupimo sistemą, kuri ūkininkus stumia į socialinės rizikos grupę.

Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas, ūkininkas Vytautas Augustanavičius priekaištavo dėl neefektyvaus paramos lėšų paskirstymo, kuomet dar nepasibaigus 2007-2013 metų laikotarpiui jau pristigta pinigų, išreiškė nuogąstavimus dėl veislininkystės įmonių ateities bei lietuviško genofondo galvijų išsaugojimo perspektyvų. Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas akcentavo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, per griežti grūdų kokybės standartai, kurie palankūs tik grūdų supirkėjams ir perdirbėjams. Drėgmės bazinį rodiklį grūduose siūlė padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc.

Daržovių augintojai tikino, jog būtina mažinti PVM mokestį, nes kaimyninėje Lenkijoje jis tesiekia 5 proc., tad rinka užversta pigesne lenkiška produkcija ir konkuruoti beveik neįmanoma. Pieno gamintojai reikalavo užtikrinti nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimą tokio dydžio, koks buvo – 87 Lt/t, o ne 70 Lt/t, kaip siūloma dabar.

„Pieno gamintojų katastrofiškai mažėja, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiuoja milijoninius pelnus. Mes už savo triūsą gauname tik simbolinį atlygį ir su apmaudu stebime, kokios gaminių kainos prekybos centrų lentynose“, - apgailestavo pieno gamintojai.

Vilkaviškio r. ūkininkas Juozas Laskevičius akcentavo melioracijos problemas ir tikino, kad šioje srityje valstybė turi imtis rimtų priemonių, nes ūkininkai nepajėgūs nei savo lėšomis, nei pajėgomis išgelbėti skęstančių Lietuvos laukų. Ūkininkas Stanislovas Jurkus žemaitiškai bėdas „rokavo“, o Vytautas Šlikas iš Rokiškio r. pabrėžė, kad mūsų žemdirbiai yra išties laikomi „runkeliais“. „Užsienyje žemdirbys yra gerbiamas, o pas mus? Jis už savo darbą nesulaukia nei padėkos, nei deramos pagarbos. Mes labai kantrūs. Užsienyje antai kokios demonstracijos vyksta – jokia policija žemdirbiams kelio neužstoja. O mūsų žemdirbiui neleidžiama pareikšti nepasitenkinimo – tuoj seka, baudžia, teisman šaukia... Turime per daug valdininkų, kurie neprisiima jokios atsakomybės, turime išsigimusį kaimą su daugybe parazituojančių žmonių, gyvenančių iš socialinių pašalpų“, - rėžė rokiškietis.

Išklausęs žemdirbių išsakytas problemas, kurių didžioji dalis buvo įtraukta į rezoliuciją, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis aiškino, kaip jas mėginama ar ketinama spręsti. Po derybų, kokiais dar punktais vertėtų papildyti žemdirbių keliamus reikalavimus, atėjo karščiausias momentas – rinkimai.

Prieš suvažiavimą vyko karštos derybos, kas turėtų vadovauti Ūkininkų sąjungai. Buvo svarstoma: balsavimas turėtų būti atviras ar slaptas. Nutarta, jog savo nuomonę pareikš slaptu balsavimu. LŪS vadovu pretendavo tapti Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas ir buvęs sąjungos pirmininkas – Jonas Talmantas. Iš 40 rajoninių skyrių 11 balsų slapto balsavimo metu buvo atiduota už V. Rakicką, o už J. Talmantą – 27, tad buvęs LŪS vadovas išrinktas antrai trejų metų kadencijai.

Į savo pavaduotojų komandą J. Talmantas pakvietė buvusią LŪS pirmininkę Genutę Staliūnienę, Raimundą Jovarauską – LŪS Jurbarko r. skyriaus pirmininką, Saulių Stirną – LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininką, Onutę Kartavičienę – LŪS Vilkaviškio r. skyriaus pirmininkę. LŪS prezidiume dirbs 16 narių – rajoninių skyrių pirmininkai.

Suvažiavimas truko beveik 7 valandas, tačiau vis tiek pritrūko laiko visiems rūpesčiams aptarti, tad ūkininkai svarstė, ar nevertėtų dažniau organizuoti visuotinius susirinkimus, taip pat brandino mintį apie tai, kad jau atėjo metas visos Lietuvos žemdirbius kviesti į suvažiavimą, kuris vyktų šalies sostinėje.

Marijampoliečiai visų buvo giriami už puikiai organizuotą LŪS suvažiavimą, gražią kultūrinę programą, šaunias vaišes.