Kaip šiuos mokslo metus baigia Lietuvos mokyklos? Apie tai – „Lietuvos ryto” pokalbis su švietimo ir mokslo viceministru Vaidu Baciu.
– Ar dėl demografinių šalies problemų šiemet smarkiai sumažėjo Lietuvos mokyklas baigiančių abiturientų skaičius?
– Šiemet brandos egzaminus laikančių abiturientų ne mažiau nei pernai. Net padaugėjo ankstesniais metais vidurines mokyklas baigusių jaunuolių, kurie nori juos laikyti pakartotinai.
– Vadinasi, mokinių mažėja ne aukštesnėse, o pirmiausia pradinėse klasėse, ir mokyklos gerokai ištuštės po kelerių metų?
– Taip, mokinių mažėjimo banga ateina iš apačios – pradinių klasių.
– Koks abiturientų žinių lygis? Ar pagrįsti nuogąstavimai, kad moksleiviai gerai išmano tik kompiuterius, bet nelabai raštingi?
– Keičiasi laikai, keičiasi ir mokinių žinių pobūdis. Šių dienų abiturientų informacinis raštingumas gerokai aukštesnis nei ankstesnių laidų moksleivių.
Dabar daug žinių gaunama iš interneto, skaitomos elektroninės knygos. Tai kartu ir iššūkis tradiciniam mokymui.
Aišku, pastebime, kad kyla rašymo, skaitymo kokybės problemų. Todėl persvarstome mokymo programas, stipriname jose raštingumo ugdymą.
Buvo laikai, kai atrodė svarbu didinti dėmesį informaciniam raštingumui, daugiau turėjome investuoti į kompiuterines technologijas, tačiau dabar gal jau atėjo metas kitiems akcentams.
Mokymas yra gyvas procesas. Labai sunku prognozuoti ateitį ir kuo toliau, tuo sunkiau.
– Bet ar egzaminų rezultatai nerodo, kad mokslo lygis smunka?
– Jau žinomi keturių pirmųjų egzaminų rezultatai tikrai nerodo, kad abiturientų žinių lygis būtų smukęs.
– Gal galite prognozuoti, kokia dalis abiturientų šiemet įstos į šalies aukštąsias mokyklas?
– Manau, kad gal net daugiau nei pusė. Valstybė šiemet garantuoja 17 tūkst. nemokamų studijų vietų, dalis patys apmokės savo mokslus. Dar 9 tūkst. mokslo vietų valstybė finansuoja profesinėse mokyklose.
Tęsti mokslus po vidurinės mokyklos sudarytos sąlygos visiems, bet ne visada gali būti tenkinami konkretaus asmens lūkesčiai.
– Ar šalies aukštosios mokyklos nenukentės, jeigu vis daugiau jaunimo ketina studijuoti užsienyje ir ypač daug išvyks gabiausių abiturientų?
– Pastarųjų metų statistika rodo, kad mokytis į užsienį išvyksta panašus geriausiai išlaikiusių brandos egzaminus abiturientų procentas kaip ir vidutiniokų.
Žinoma, dalis jaunimo išvažiuos studijuoti į užsienį. Šis procesas vyksta visame pasaulyje, Lietuva čia nėra išskirtinė šalis.
Todėl vargu ar reikėtų spausti jaunus žmones prieš jų valią, kur jie turėtų mokytis. Tegul važiuoja, pasidairo po pasaulį. Svarbu, kad kuo daugiau svetur studijas baigusių žmonių sugrįžtų į tėvynę.
– Pedagogai vis dar kritikuoja vidurinio mokslo reformą, jie nėra patenkinti ir jau prieš keletą metų įdiegta mokinio krepšelio sistema. Ar manote, kad šios permainos išėjo į naudą Lietuvos mokyklai?
– Mokinio krepšelis – tik priemonė didinti švietimo efektyvumą. Tai, kad Lietuvoje toks aukštas vidurinį išsilavinimą įgyjančio jaunimo rodiklis, kokį ES tikisi pasiekti tik per 15–20 metų, manau, iš dalies ir mokinio krepšelio sistemos pasekmė.
Be abejo, galima klausti, ar vidurinis išsilavinimas mūsų šalyje aukšto lygio.
– Šį klausimą ir kelia pedagogai. Gal geriau mažesnis vidurines mokyklas baigiančių mokinių skaičius, bet labiau raštingų?
– Tai mokyklų pasirinkimas. Bet yra daug mokyklų, kurios laikosi aukštų mokymosi reikalavimų. Be abejo, mokykla mokyklai nelygu. Vis dėlto turbūt geriau, kai vaikas lanko mokyklą, net jei jis prastas mokinys, nei dienas gatvėse leidžiantis paauglys.