Pranešime spaudai teigiama, kad teisės aktų pažeidimų
nustatyta savivaldybėms naudojant mokinio krepšelio, viešiesiems
darbams organizuoti skirtas valstybės biudžeto lėšas,
įgyvendinant investicinius projektus, tačiau, valstybės
kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nors kai kurie pažeidimai
šiose savivaldybėse kartojasi jau nebe pirmus metus, jų mastas yra
sumažėjęs.
„Iš klaidų turi būti mokomasi, todėl tikimės, kad situacija
gerės ir ateityje“, – pranešime spaudai teigė valstybės
kontrolierė.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad abiejose savivaldybėse buvo
netinkamai panaudota dalis joms skirtų mokinio krepšelio lėšų.
Pavyzdžiui, kai kuriose Vilniaus mokyklose 2010 metams skirti 475
tūkst. litų panaudoti 2011 metų išlaidoms apmokėti, nors tai ir
draudžia teisės aktai, o 48 tūkst. litų išleisti ne pagal
paskirtį – mokyklų ūkio išlaidoms padengti, nors tam turėjo
būti naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Identiškas
pažeidimas nustatytas ir keturiose Kauno miesto mokyklose, kurios 108
tūkst. litų panaudojo mokyklų ūkio išlaidoms. Kauno savivaldybė
netinkamai panaudotas lėšas jau grąžino į valstybės biudžetą,
Vilniaus savivaldybė pervedė 43 tūkst.litų.
Auditoriai įvertino Vilniaus savivaldybėje įgyvendinto viešosios įstaigos „Menų spaustuvė“ įrangos įsigijimo ir jos įrengimo investicinio projekto sutarčių vykdymą. Nustatyta, kad
viešoji įstaiga, atsisakiusi dalies jau įsigytų darbų ir
įrangos, be viešųjų pirkimų procedūrų iš to paties tiekėjo
už daugiau nei 1,8 mln. litų įsigijo naują įrangą ir jos
montavimo darbus. Sutartyje nebuvo nustatytos ir užsakovo rezervo
naudojimo kainodaros taisyklės, todėl auditoriai neturėjo
galimybių įvertinti, ar 97 tūkst. litų papildomai įrangai ir jos
įdiegimo darbams įsigyti buvo panaudoti racionaliai.
Pastabų Vilniaus miesto savivaldybei auditoriai turėjo ir dėl
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės nebaigto
statyti korpuso rekonstrukcijos. Statybos rangos sutartyje nesant
nustatytų kainodaros taisyklių, auditoriai neturėjo galimybių
įvertinti, ar racionaliai panaudoti 164 tūkst. litų, kuriuos
rangovui savivaldybės valdoma UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2010
metais sumokėjo už techninio projekto koregavimą ir kitas
paslaugas. Be to, be viešojo pirkimo procedūrų iš rangovo už 43
tūkst. litų buvo įsigyti papildomi statybos darbai, taip
pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė su privačiomis
bendrovėmis sudarė sutartis dėl viešųjų darbų programos
organizavimo, kuriose aiškiai nenustatė, kokius viešuosius darbus
ketina finansuoti, kokia yra atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka,
todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar savivaldybėje 349 tūkst.
litų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų panaudota
viešiesiems darbams organizuoti, o ne privačių bendrovių veiklai
finansuoti.
Kauno miesto savivaldybei auditoriai turėjo pastabų dėl
investicinio projekto Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje
projektavimo darbų. Savivaldybė projektavimo darbų sutartyse
nenustatė atskirų statinio projekto dalių kainų ir pasirašė
nedetalius atliktų darbų aktus, todėl neturėjo galimybės
kontroliuoti, kokie darbai atskirais etapais buvo atlikti ir kiek už
juos turėjo būti sumokėta, nors pradinė projektavimo darbų
sąmata ir nebuvo viršyta.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nors 2010 metais Vyriausybė
buvo rekomendavusi metų pabaigoje iš sutaupytų darbo užmokesčio
fondo lėšų nemokėti vienkartinių išmokų, tačiau Vilniaus
savivaldybė metų pabaigoje švietimo įstaigų darbuotojams
išmokėjo 406 tūkst. litų tokių išmokų. Per visus 2010 metus
savivaldybės pedagogams išmokėtas daugiau nei milijonas litų
išmokų.
Valstybės kontrolė savivaldybėms pateikė konkrečias
rekomendacijas, kurios turėtų užtikrinti, kad valstybės biudžeto
lėšos būtų naudojamos ir turtas valdomas racionaliai, teisės
aktuose nustatyta tvarka