„Šitas įstatymas yra iš principo diskriminuojantis – nesvarbu, kad esame viena žydų bendruomenė plačiąja prasme“, – teigė M.Bairakas.
Pinigai aukoms nereikalingi
Seimas nusprendė per 2013-2023 metus skirti 128 mln. litų už okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Dalį kompensacijos – 3 mln. litų – numatoma skirti fiziniams asmenims.
Kaip numatyta įstatyme, pinigai bus paskirti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti
Pasak M.Bairako, ši nuostata leis gautas lėšas skirti ne tik Lietuvos žydų reikalams, tačiau ir iš Lietuvos išvykusiems žydams: „Mes prašėme numatyti, kad dalis lėšų būtų skirta čia dar gyvenantiems, tačiau šiuo atveju pinigai gali išplaukti iš Lietuvos. Ir kur kas didesnė suma, nei numatyta.“
M.Bairakas paminėjo įstatymą siūliusių žydų bendruomenių atstovų argumentus, jog pinigai bus skiriami ir vargingai gyvenančioms Holokausto aukoms paremti. Tačiau Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas tikina, jog egzistuoja nemažai fondų, besirūpinančių per Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjusiais tautiečiais.
„Galiu pasakyti, kad net vargingiausias Izraelio gyventojas yra pilnai aprūpinamas valstybės. Tokios paramos, kurią neva siūlys Lietuva, nereikia – nei skurdo, nei vargo nėra“, – tikino M.Bairakas.
Pasak žydų bendruomenės vadovo, paskirtą kompensaciją administruosiantis fondas atsidurs tik dviejų bendrijų rankose – Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos žydų religinės bendrijos: „Nors galimybė skirstyme dalyvauti ir kitoms bendruomenėms yra numatyta, tačiau abejoju, kad realiai galėsime kontroliuoti kompensacijos paskirstymą. Kas norės priimti tuos, kurie prieštaravo visam projektui.“
Seniausiai Lietuvoje – 140 metų – veikiančios žydų bendruomenės vadovas mano, jog litvakų tradicijų puoselėjimu nebus tinkamai pasirūpinta – nėra tiksliai apibrėžta ar numatyta, ką reiškia puoselėti „kultūrinį, religinį paveldą“. M.Bairako teigimu, fondą prižiūrėsiančios bendruomenės neturi realios teisės pretenduoti į skiriamą kompensaciją: „Šios organizacijos susikūrė po Antrojo pasaulinio karo. Kaip žinome, būtent jo metu žydų bendrija patyrė skaudžiausias netektis.“
Vadovas spėja, kad dalis kompensacija bus realizuota įvairiausių monumentų pavidalu, nors, pasak jo, nėra akcentuojamas siekis tenkinti esamus poreikius.
„Yra nemažai skubių reikalų – pavyzdžiui, dėl lėšų trūkumo paprasčiausiai neišgalima žiemos metu apšildyti sinagogų. Ką jau kalbėti apie milijonus, reikalingus šventovių remontui. Pinigai suteikti, jų atskirai jau nebus galima prašyti ir niekam nebus įdomu, kad fondo nutarimu kažkam nebuvo skirta“, – teigė M.Bairakas
Seimo bandymas įsiteikti?
Vos po antradienį priimto įstatymo Seime buvo pradėti rinkti nepatenkintųjų priėmimu parašai. M.Bairako teigimu, dėl itin skubotai ir neapgalvotai priimto įstatymo Lietuva sulauks atsako ir tarptautinėje erdvėje.
Tiesa, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo spėjimu, įstatymą paskubėta priimti iki JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton apsilankymo birželio pabaigoje. Valstybės sekretorė yra pasisakiusi dėl pažeidinėjamų lenkų tautinės mažumos interesų, tad šis klausimas būtų galėjęs tik paaštrinti situaciją.
„Nesame nusiminę, situacija neliks be atgarsio ir, manau, viskas bus naujai nuspręsta“, – teigė M.Bairakas, pridūręs, kad priimtą įstatymą bandys pakeisti.