Klaipėdoje prokurorai pralaimėjo mūšį dėl Danės krantinių - ten iškilę nauji pastatai nebus griaunami

Gediminas Pilaitis

„Klaipėdoje karaliauja ne įstatymai, o tenykštės valdžios ir architektų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanoro aiškintis Danės krantinėje iškilusių naujų namų statybos teisėtumo.
Daugiau nuotraukų (1)
Pernai Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius kreipėsi į LVAT prašydamas apginti viešąjį interesą, kuris, anot prokurorų ir specialistų, buvo pažeistas anksčiau planuojant komercinės paskirties namų statybas prestižinėje uostamiesčio vietoje - kairiajame Danės upės krante, tarp Tiltų, Pilies ir Žvejų gatvių.
Prieš tai vilnietis verslininkas S.Semėnas Klaipėdos valdininkus viešai apkaltino korupcija. Jis net trejus metus varstė teismų duris siekdamas įrodyti, kad pastarieji šiurkščiai nusižengė teritorijų planavimo įstatymams - atvėrė kelią nepagrįstai sutankintoms ir neleistinai padidinto aukštingumo statyboms kairiajame Danės krante.
Atkaklaus verslininko kova su valdžia baigėsi pergale - pernai liepos 19-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino visus jo ieškinio reikalavimus ir nurodė atlyginti patirtą materialinę žalą. S.Semėnui, kuris valdo vieną Danės krantinėje rekonstruotą pastatą, nepalankūs savivaldybės potvarkiai buvo pripažinti neteisėtais.
Klaipėdos savivaldybė apskundė tokį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau byla net nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Teismas ją nutraukė, konstatavęs, kad viešąjį interesą gynę prokurorai pažeidė procesinę tvarką - pavėlavo pateikti ieškinį.
Ankstesnio teismo sprendimą panaikinusi LVAT kolegija, be kita ko, pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas turėjo būti pasiektas panaikinus ginčijamus uostamiesčio savivaldybės aktus ir kokią įtaką galutinis teismo sprendimas turės asmenims, kurie nėra teisminio proceso dalyviai.
„Terminai pažeisti dėl objektyvių priežasčių - kelis kartus teko kreiptis į teritorijų planavimo ir urbanistikos specialistus, kurie neskubėjo - jų atsakymus gavome pavėluotai“, - kalbėjo šią bylą kontroliavusi Klaipėdos apygardos prokurorė Laura Paulikienė.
LVAT sprendimas nuliūdino kitokio finalo laukusį S.Semėną. Šis verslininkas, prieš dešimtmetį laimėjęs Valstybės turto fondo rengtą aukcioną ir už 630 tūkst. litų įsigijęs Žvejų gatvėje esantį apleistą beveik 700 kvadratinių metrų ploto pastatą, puoselėjo viltis greitai jį restauruoti, įsirengti ten kavinę su viešbučiu.
Pagal aukciono sąlygas S.Semėnas turėjo teisę 99 metams išsinuomoti aplink nupirktą pastatą esančią žemę. Vėliau paaiškėjo, jog jo ir Klaipėdos valdininkų planai nesutampa - sklypą Žvejų gatvėje uostamiesčio savivaldybė jau buvo išnuomojusi kitai bendrovei.
Šį sklypą su aukcione nupirktu pastatu įkeitęs bankui verslininkas sužinojo dar vieną naujieną - Klaipėdos savivaldybės sprendimu jo nuomojamos žemės plotas buvo savavališkai sumažintas. S.Semėnui šiaip ne taip pavyko atsikovoti teisę į žemės nuomą.
Vilnietis tvirtino Klaipėdoje savo kailiu patyręs, kad valdininkai, derindami verslui palankiausių teritorijų užstatymo projektus ir detaliuosius planus, klysta ne atsitiktinai: „Jie samoningai taip elgiasi, nes nori pelnytis iš parduodamų ar nuomojamų žemės sklypų“.
S.Semėnas prisiminė, jog iškart po laimėto aukciono buvo sulaukęs vienos uostamiesčio verslo įmonės atstovo telefono skambučio: „Jis pasiūlė už tą pačią kainą perparduoti man priklausantį pastatą Žvejų gatvėje, kuriame aš vėliau įkūriau vyno restoraną „Petit Marseille“.
Verslininkui atsisakius sandorio, pašnekovas jį įspėjo, jog Klaipėdoje galįs turėti daug problemų. Vėliau taip ir atsitiko - S.Semėnui teko kovoti su valdininkais, ginti savo teises į nuosavybę teismuose.
Korupcijos schema, pasak S.Semėno, nėra sudėtinga - verslininkai, norintys įgyvendinti savo sumanymus, priversti už trigubą kainą samdytis vietinės valdžios viršūnėms artimus projektuotojus, architektus, kurie viską tvarko šlifuodami jiems gerai žinomus savivaldybės koridorius. „Nepaklustantys nustatytoms žaidimo taisyklėms anksčiau ar vėliau patenka į aklavietę ir patiria nuostolių“, - teigė S.Semėnas.
Apkaltinęs Klaipėdos savivaldybę teritorijų planavimo pažeidimais S.Semėnas įrodinėjo, jog kiti komerciniai pastatai Danės krantinėje šalia jo įsigyto namo atsirado neteisėtai: „Žvejų gatvėje sujungus į vieną du sklypus, dingo 5 arai valstybės žemės. Statant naujus namus mano restorano sienos ėmė skilinėti, nemažai lėšų išleidau remontui“.
Verslininko, kuris savo nuostolius įvertino 497 tūkst. litų, ieškinį nagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš uostamiesčio savivaldybės administracijos priteisė jo naudai reikalaujamą žalos atlyginimą ir panaikino įsakymais ir potvarkiais patvirtintus trijų Žvejų gatvės žemės sklypų detaliuosius planus.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įžvelgė nemažai šiurkščių teritorijų planavimo įstatymų ir normų pažeidimų - kairiajame Danės krante statybos buvo ne tik sutankintos, bet neleistinai padidintas pastatų aukštingumas, nepaisyta priešgaisrinio saugumo reikalavimų. Sprendime taip pat pažymėta, jog visuomenė nebuvo informuota apie senamiesčio zonoje planuojamas naujas statybas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino viso anksčiau suplanuoto senamiesčio kvartalo tarp Danės upės, Tiltų, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą. Buvo pripažinti niekiniais ir visų su juo susijusių savivaldybės palaimintų naujų statybų dokumentai.
Po tokio akibrokšto istorinėje uostamiesčio krantinėje prie pat Danės upės iškilusių naujų pastatų likimas tapo miglotas. Baimindamiesi, kad namai bus griaunami, jų savininkai piktinosi, teiravosi valdininkų, kas jiems sugrąžins investicijas, siekiančias apie 30 mln. litų.
Dvi kadencijas Klaipėdos meru dirbęs liberalcentristas Rimantas Taraškevičius šią istoriją vertino ironiškai: „Matyt kai kam panyžo delnai užsidirbti duonai ne statant, o griaunant namus. Klaipėdiečiai džiaugiasi, kad Danės krantinė pagaliau sutvarkyta, seni pastatai restauruoti, o nauji iškilo ten, kur anksčiau buvo vien dykros“.
Skandalų dėl teritorijų kairiajame Danės krante planavimo būta ir anksčiau. Dėl to šioje prestižinėje miesto vietoje gyventojams ir svečiams daug metų badydavo akis apleisti, nerestauruojami pastatai.
S.Semėno skundą dėl neteisėtų valdininkų veiksmų Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš pradžių atmetė. Pralaužti ledus padėjo Generalinė prokuratūra ir tas pats Vyriausiasis administracinis teismas, vėliau net nenagrinėjęs šios bylos dėl prokurorų praleistų terminų.
Kol S.Semėnas varstė teismų duris, savivaldybės surengtą aukcioną laimėjo Kauno bendrovė „Baltic Realty Adviser“, sutikusi už 5 arų žemės sklypo Žvejų gatvėje nuomą per metus mokėti apie 100 tūkst. litų. Po to buvo pakeista S.Semėno įsigyto seno pastato ugnies atsparumo kategorija.
Potvarkį dėl techninių sąlygų pakeitimo S.Semėnas vertina kaip savotišką vietinių valdininkų kerštavimą už teisybės paieškas: „Jie žinojo, kad norėdamas įrengti viešbutį Žvejų gatvėje turėčiau naudoti gelžbetonio konstrukcijas, o jų kultūros paveldo pastatuose montuoti negalima. Tokie darbai man būtų papildomai kainavę dar pusę milijono litų“.
Sumanęs plėtoti savo verslą Klaipėdoje S.Semėnas išgirdo dar vieną naujieną - Žvejų gatvėje, po jo įsigyto pastato langais, esą stovi dar vienas namas, kurio iš tikrųjų nebuvo. Valstybės turto fondo leidinyje verslininkas aptiko žinių, jog savivaldybė aplink šį neegzistuojantį pastatą jau suformavo žemės sklypą ir rengia jo nuomos aukcioną.
„Pagalvojau, gal man pasivaideno. Dar kartą nuvažiavau į Klaipėdą, apsižvalgiau, bet jokio pastato, ties kuriuo galima formuoti žemės sklypą, ten nepastebėjau. Pasirodo, šis pastatas vaiduoklis pažymėtas dar 2001 metais Klaipėdos miesto tarybos patvirtintame Žvejų gatvės detaliajame plane. Net ir po to valdininkai mane įtikinėjo, jog tai - ne fikcija, o realybė. Žemės sklypas vėliau buvo suformuotas ir už 105 tūkst. litų vieneriems metais išnuomotas Kauno bendrovei.
Nesistebėčiau, jeigu pastatai vaiduokliai pagal valdininkų užgaidas išdygtų kokioje nors nuošalioje, niekam neužkliuvančioje laukymėje. Tačiau prestižinėje senamiesčio vietoje, kur aras žemės tuomet kainavo apie 100 tūkst. litų, tokių klaidų vadinti vien nesusipratimais man neapsiverčia liežuvis“, - iki šiol negali atlyžti S.Semėnas.
Išsireikalavęs dokumentus vilnietis sužinojo, jog nurodytoje vietoje kažkada stovėjusi pašiūrė buvo nugriauta dar 1996 metais. Pareikalavęs sustabdyti neteisėtai suformuoto žemės sklypo nuomos aukcioną S.Semėnas iš valdininkų išgirdo, kad jokiems įstatymams nebuvo nusižengta - rengiant detalųjį planą pašiūrė ten esą dar kiurksojusi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.