„Nepriimtina, kad Lietuvos atstovė Lenkijoje teisėtus Lietuvoje
gyvenančių lenkų veiksmus vadina nelojalumu jų valstybei“, -
PAP naujienų agentūrai sakė ministerijos atstovas Maciejus
Bosackis.
Interviu BNS naujienų agentūrai ambasadorė L.Zakarevičienė
pabrėžė, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai patiria sunkumų
švietimo srityje, tačiau lieka lojalūs valstybei, kurioje gyvena.
Pasak ambasadorės, to paties norėtųsi sulaukti ir iš Lietuvos
lenkų.
„Jie (lietuviai Lenkijoje) turi problemų, bando jas spręsti,
kartais pyksta, bet neina prieš valstybę. Labai norėčiau, kad taip
būtų ir Lietuvoje su Lietuvos lenkais. Nes dabar man kartais
susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų,
baltarusių, žydų, bet jie labiau save laiko Lietuvos piliečiais
negu mūsų lenkai“, - interviu BNS teigė diplomatė.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokie
žodžiai „nustebino ir papiktino“.
„Ambasadorės vaidmuo yra gerinti, o ne komplikuoti dvišalius
santykius. Todėl neatrodo tinkama ambasadorei taip formuluoti
nuomones“, - sakė M.Bosackis.
Lietuvos valdžios pareigūnai ne kartą yra kritikavę Lietuvos
lenkų rinkimų akciją, kad ji siekdama politinių tikslų kursto
tautinę nesantaiką lenkų gausiai gyvenamuose rajonuose, nevykdo
įstatymų bei teismų sprendimų dėl valstybinės kalbos vartojimo,
naudoja spaudimą gyventojams, kad šie leistų vaikus į lenkiškas
mokyklas. Ši partija daugelį metų yra įsitvirtinusi lenkų gausiai
gyvenamuose rajonuose Rytų Lietuvoje.
Lietuva atmeta lenkų priekaištus, esą šalyje diskriminuojama
ši tautinė mažuma - pabrėžiama, kad Lietuvoje lenkų tautinei
mažumai yra sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje. Iš 170 lenkų
mokyklų užsienyje (ne Lenkijoje) 100 yra Lietuvoje. Ir tik Lietuvoje
yra mokslo įstaiga, kurioje galima siekti aukštojo universitetinio
mokslo lenkų kalba– Balstogės universitetas. Lietuva yra
vienintelė valstybė, kurioje lenkų mažumos gali mokytis lenkų
kalba nuo darželio iki universiteto.
Lenkų politikai savo ruožtu tvirtina, kad naujasis Švietimo
įstatymas blogina lenkų padėtį - pagal jį siekiama plėsti
dėstymą lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų
suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Dėl šio
įstatymo lenkai rengia piketus, teikia skundus įvairioms
institucijoms. Lietuvos politikai sako, kad naujosios nuostatos yra
analogiškos toms, kurios jau daugelį metų galioja Lenkijoje -
šioje šalyje lietuviai vienodą lenkų kalbos egzaminą laiko jau
daugelį metų, taip pat dalis dalykų dėstoma lenkų kalba.
Tikimasi, kad tai padės lenkams geriau išmokti valstybinę kalbą, o
tai pagelbės ateityje siekiant aukštojo išsilavinimo ar ieškant
darbo.
Interviu BNS L.Zakarevičienė teigė, kad lietuviams Lenkijoje
kelia nerimą lietuviškų mokyklų uždarymas, vadovėlių trūkumas.
Ambasadorė taip pat teigė, kad dvišaliai santykiai nėra tokie
blogi, kaip jie kartais paišomi. Diplomatės nuomone, kalbant apie
lenkų kilmės Lietuvos piliečių teises „daroma šiek tiek
politikos“. Kita vertus, ambasadorė pripažino, kad problemų kyla ir
dėl to, kad anksčia kad kai kurie aukšti Lietuvos pareigūnai
„neatsakingai dalijo pažadus“. Ji pati sakė esanti už tai, kad
Lietuvoje būtų įteisinta pavardžių rašyba originalo kalba, nes
tai išspręstų ir su užsieniečiais susituokusių lietuvių
problemas.