Iš viso balsavo 105 parlamentarai - 82 pasisakė „už“, 7 - „prieš“, o 16 susilaikė.
Pagal įstatymo projektą, 2013-2023 metais būtų išmokėta 128
milijonų litų kompensacija. Ja, kaip rašoma projekte, siekiama
atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už okupacijų
laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių
bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Tikimasi, kad kompensacija
prisidės prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo
Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo.
Liberalų sąjūdžio atstovas Laimontas Dinius pasisakė griežtai prieš įstatymo priėmimą. „Šioje vietoje paminamas lygiateisiškumo principas - kompensuojama žala tik vienai religinei grupei, tuo labiau, tik kelioms žydų bendruomenėms. Mano nuomone, jei įstatymas bus priimtas, kils nemažai ginčų ir pačioje žydų bendruomenėje“, - kalbėjo parlamentaras, spėdamas, kad paskirti pinigai „nukeliaus į netinkamas rankas“.
Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių režimų.
Tačiau keli parlamentarai dvejojo, jog pinigai pasieks nukentėjusius žydus. "Įstatyme kalbama apie juridinių asmenų turtą. Nenurodoma už ką tiksliai prašoma kompensacijos, už kokį prarastą turtą. Taip pat detaliai nenustatyta, kaip bus naudojami pinigai", - kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose
istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu
buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis
galiojančiais įstatymais nėra galima.
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovo Egidijaus Klumbio nuomone, įstatymas ir netikslingas, o reikalaujama suma - perdėm didelė. „Negalima suplakti finansinių ir moralinių dalykų. Suma yra per didelė, tuo labiau, kad kompensacija už prarastą turtą galima natūra“, - prieš balsavimą svarstė Seimo narys.
Pagal šį įstatymą išmokėta piniginė kompensacija galės
būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos
apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200
tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo
išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų
bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.