Pagal projektą, Lietuvos prokuratūros sistemą turėtų sudaryti
Generalinė prokuratūra ir penkios apygardos prokuratūros,
prokuratūra turės glaudžiau bendrauti su Vyriausybe, o prokurorų
darbą ir etiką vertins ne tik kolegos.
Už projektą balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo trys, 15
balsuodami susilaikė. Pataisas planuojama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.
Prezidentūros, Seimo ir prokuratūros atstovų darbo grupės
parengtą projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas Stasys Šedbaras vadino labai reikalingu.
„Tikrai ilgai rengtas projektas, ir tikrai iš esmės turėtų
kitaip sureguliuoti kiekvieno prokuroro atsakomybę, sustiprindamas jo
atsakomybę ir kartu įduodamas papildomų įrankių, papildomų
galimybių daryti įtaka ikiteisminiam tyrimui, koordinuoti savo
veiksmus su kitomis valstybės institucijomis, nebūti valstybe
valstybėje. Tai pagrindiniai tikslai, kurių mes siekėme“, -
tvirtino S.Šedbaras.
Tuo metu TTK narys Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad
apylinkių prokuratūros prijungiant prie apygardų, nekeičiami
apylinkių prokurorų atlyginimų koeficientai, nors pretendentams
tiek į apygardų, tiek į apylinkių prokurorus keliami vienodi.
„Kitas momentas, kuris kelia abejonių, yra dėl prokurorų
tarnybinių nuobaudų. Pažiūrėkite, kas galės inicijuoti
tarnybines nuobaudas? Be generalinio prokuroro, vyriausiųjų
prokurorų, jų pavaduotojų, taip pat proceso dalyviai ir kiti
asmenys, jeigu prokuroro pažeidimas konstatuotas teismo sprendimu
dėl prokuroro proceso veiklu. Tai reiškia, kad prokuroras galės
būti persekiojamos dėl procesinės veiklos. Jis priims sprendimus
pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, pavyzdžiui, dėl
paleidimo ar suėmimo, o teismas tam nepritars, ir išeis taip, kad
prokuroras bijos kasdieninėje veikloje priimti procesinius
sprendimus“, - kalbėjo J.Sabatauskas.
Anot jo, tokiais sprendimais iš prokuroro atimama ne tik
motyvacija dirbti, bet ir tam tikri darbo įrankiai.
Seimo narys Kęstutis Daukšys Prokuratūros įstatymo pataisas
vadino tik sistemos papudravimu, esą jos nespręs rimtų problemų.
Prokuratūros įstatymo pataisų projekte numatyta, kad
prokuratūros sistema Lietuvoje iš trijų pakopų taps dvipakope.
Pagal jį, prokuratūrą sudarys Generalinė prokuratūra ir
teritorinės - apygardų prokuratūros. Taip pat numatyta, kad šiuo
metu veikianti 51 apylinkės prokuratūra taps penkių apygardos
prokuratūrų padaliniu.
Projekte taip pat norima glaudesniu padaryti prokuratūros ir
Vyriausybės bendradarbiavimą. Numatyta, kad Vyriausybė,
garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus
koordinuoja su generaliniu prokuroru. Generalinis prokuroras savo
ruožtu apie prokuratūros ne proceso veiklą teikia informaciją
Vyriausybei.
Be to, premjeras, greta Seimo pirmininko ir prezidento, skirs savo
atstovus į Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos,
Etikos ir Atestacijos komisijas.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kas prokurorams negali būti
daromas „joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis
spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti
įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti
prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų
arba kitaip kištis į prokurorų veiklą“.
Generalinis prokurorui ir jo pavaduotojams siūloma suteikti
teisę duoti ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus
nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo
tiriant nusikalstamas veikas.
Įstatyme norima įtvirtinti pareigą užtikrinti generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų asmens bei jų šeimos narių ar turto
apsaugą. Kaip tai turėtų būti padaryta, privalėtų sugalvoti
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Generalinės prokuratūros vadovams privilegija numatyta ir juos
įdarbinant pasibaigus penkerių metų kadencijai.
„Pasibaigus įgaliojimams, generalinis prokuroras ir jo
pavaduotojai turi teisę į laisvas prokuroro pareigas. Buvęs
generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos
gali būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro ar teisėjo
pareigas“, - rašoma įstatymo projekte.
Siūloma sugriežtinti ir reikalavimus asmenims, norintiems tapti
prokurorais. Jais galėtų būti priimami ne tik nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą, išlaikę specialų egzaminą, bet ir
turintys trejų metų teisinio darbo stažą.