Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių
sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai
atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Savo parašus po
kreipimosi tekstu padėjo ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai
kurie valdančiųjų atstovai: Tautos prisikėlimo partijos lyderis
Arūnas Valinskas, TS-LKD frakcijos nariai Vincė Vaidevutė
Margevičienė, Mantas Adomėnas, Arimantas Dumčius, Liudvikas
Sabutis.
Politikai norėtų išsiaiškinti, ar Švietimo įstatymo nuostata,
kurioje nustatyta, jog „tradiciškai gausiai tautinių mažumų
gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose
veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą
vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba
mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi
kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi
užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje
(bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus
gimtąją kalbą)“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai.
Minėtas reglamentavimas įteisina, kad vietovėse, kuriose
veikia tautinių mažumų mokyklos, valstybine kalba mokymą vykdanti
mokykla (mokyklos) privalo užtikrinti, jog vidurinio ugdymo
programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų
įgyvendinama valstybine kalba.
„Tačiau įstatyme nenustatoma, kad vietovėse, kuriose veikia
mokymą tautinės mažumos kalba vykdančios mokyklos, turi būti
užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje
(bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.
Todėl manytina, jog, nesant aukščiau minėtos nuostatos, įstatymu
pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei
konstitucinės asmenų lygybės principai, įtvirtinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje“, - sako
kreipimosi į KT iniciatoriai.
Jų nuomone, priimtu įstatymu tinkamai neužtikrinamas
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, įstatyme
skirtingai traktuojamos tautinių mažumų ir lietuvių tautybės asmenų
teisės ir pareigos.
Kreiptis į KT siūlanti parlamentarų grupė mano, kad galimai
diskriminuojama asmenų grupė, turinti teisę įgyti vidurinį
išsilavinimą savo gimtąja kalba netgi tose vietovėse, kuriose
tautinės mažumos sudaro daugumą gyventojų.
„Pabrėžtina ir tai, jog vidurinio ugdymo programos tiek
tautinių mažumų kalba, tiek valstybine kalba yra identiškos, todėl
tarp skirtingai įstatymo traktuojamų asmenų grupių nėra tokio
pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, dėl kurių toks skirtingas
traktavimas būtų pateisinamas ir laikomas pozityviąja
diskriminacija“, - sako parlamentarų grupė, siūlanti Seimui
kreiptis į KT.
2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo
įstatymą, kuris sukėlė Lietuvoje gyvenančių lenkų tautinės mažumos
nepasitenkinimą.