53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar
tokia nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra
įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors
vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos
kalba.
„Todėl manytina, jog nesant minėtos nuostatos, įstatymu
pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei
konstitucinės asmenų lygybės principai, įtvirtinti
Konstitucijoje“, - rašoma Seimo nutarimo dėl kreipimosi į
Konstitucinį Teismą projekte.
Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų
atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp
jų - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario
konservatoriaus Manto Adomėno.
M.Adomėnas BNS sakė, kad kreipiantis į KT siekiama ištaisyti
priimant įstatymą padarytą spragą, kuri įtvirtino prievolę
užtikrinti ugdymą valstybine kalba, tačiau nenumato tokio
reikalavimo dėl ugdymo tautinės mažumos kalba.
Pasak M.Adomėno, toks reikalavimas užtikrintų, kad klasės
galėtų būti formuojamos ir tuo atveju, jei moksleivių būtų
mažiau, nei reikalaujama.
Parlamentaras sakė negalintis pasakyti, kodėl pasirinkta
kreipimosi į KT forma, o ne registruotas projektas su siūlymu keisti
įstatymą.
Jei KT priima nagrinėti Seimo nutarimu priimtą kreipimąsi dėl
įstatymo nuostatų konstitucingumo, jų galiojimas stabdomas.
Kreipimosi iniciatorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas
Jaroslavas Narkevičius sakė teikęs pasiūlymų, kurie užtikrintų
ugdymą tautinių mažumų kalba, tačiau projektą svarstant Seime
tam nepritarta, todėl lieka kreipimosi į KT kelias.
„Seimas pareiškė savo politinę valią, apsisprendė. Aš
siekiau, kad tos nuostatos būtų įrašytos, bet pasiūlymus
atmetė“, - BNS sakė J.Narkevičius.
Tuo metu Seimo ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys
sako, kad galimybė tautinėms mažumoms išlaikyti ugdymą iki
dvyliktos klasės įrašyta kitame įstatymo straipsnyje, tarp
išimčių.
Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo
priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas
dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų
numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.