Sveikatos apsaugos ministerija, anot viceministro, dėl to įžvelgia problemų. Įstatymą svarstant Seime, žadama kelti klausimą dėl įstatymo veikimo atgaline data.
Vadinasi, būtų keliamas klausimas, ar turėtų būti skaičiuojami ir ankstesni vadovavimo įstaigai metai, ar atskaitos taškas turėtų būti parinktas įstatymo įsigaliojimas. Tokiu atveju vadovų kaita prasidėtų po 10 metų, nes yra siūloma leisti įstaigai vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas po 5 metus.
Be išlygų pritariama siūlymui iki 65 metų apriboti visų gydymo įstaigų vadovų amžių. Seimui priėmus įstatymą, visi vyresni gydymo įstaigų vadovai turėtų palikti savo dabartinį postą.
Nepaisydama viceministro pastabų, trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidentūros siūlymams dėl gydymo įstaigų vadovų rotacijos.
Prezidentės Seimui pateiktomis pataisomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams. Pataisos taip pat nustato, kad vadovauti sveikatos įstaigai asmuo gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.
„Dėl ydingos gydymo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos sveikatos priežiūros sistemą apėmė sąstingis, ir tai tapo didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu“, - Prezidentūros pranešime cituojama D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, apribotos kadencijos neleis susiformuoti ydingiems ilgalaikiams vadovo ir pavaldinių santykiams, kai asmeniniai ar grupiniai interesai tampa svarbesni už viešąjį interesą, o nuo to nukenčia ir pacientų gerovė. Prezidentės manymu, pataisos atvers daugiau galimybių jauniems ir gabiems profesionalams tapti gydymo įstaigų vadovais, užtikrins efektyvesnį šių įstaigų valdymą, paskatins sveikatos priežiūros sistemą tapti labiau demokratišką, skaidresnę, teikti kokybiškesnes gydymo paslaugas.
Prezidentės iniciatyva jau pateiktos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento vadovų kadencijas ir kaitą įtvirtinančios įstatymų pataisos.