JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland (Viktorija
Niuland) žurnalistams sakė, kad antradienį Lietuvos parlamento
priimtas sprendimas yra svarbus žingsnis „istorinio teisingumo ir
susitaikymo link“.
V.Nuland pabrėžė, kad šis įstatymas - tik vienas iš svarbių
žingsnių, kurių Lietuvos valdžia ir žmonės imasi dėl
sudėtingos savo istorinės praeities, ir išskyrė pastangas
pristatyti Holokaustą per švietimą bei žydų kapinių įamžinimą
Vilniuje, pranešė naujienų agentūra AFP.
Lietuvos Seimas antradienį pritarė, kad žydams per ateinantį
dešimtmetį būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už
totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti
naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos,
sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos
vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo
pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių
režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės
asmenims remti.
Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija
būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo
organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų
religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą,
kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei
įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200
tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo
išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų
bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
I.Degutienė:“Žydai turi patys susitarti“
Nusprendusi kompensuoti žydams
už nusavintą turtą, Lietuva atstatė istorinį teisingumą, o dabar
susitaikyti ir sutarti dėl lėšų naudojimo turi skirtingos žydų
bendruomenės, trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Lietuva seniai turėjo priimti tokį sprendimą ir žengti
svarbų žingsnį istorinio teisingumo ir susitaikymo link. Kas vakar
buvo padaryta - tai atstatytas istorinis teisingumas“, - interviu
Žinių radijui sakė I.Degutienė.
„Iš anksčiau žinojome, kad tarp žydų bendruomenių yra
nesutarimas, Kauno žydų bendruomenė turi atskirą poziciją.
Tačiau didžioji daugumą žydų bendruomenės narių laukė šito
įstatymo. Manau, kad po priimto įstatymo (žydai) patys turėtų
atrasti susitaikymą tarpusavyje, išspręsti visas problemas“, -
sakė I.Degutienė.