Bendram tikslui Lietuva sutelkia Estijos, Jungtinių Amerikos
Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Norvegijos bei
dviejų Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių
NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos pastangas.
Pasak D.Grybauskaitės, šios pasirengimui koordinuotam krizių
valdymui skirtos pratybos labai reikalingos ir turinčios vykti
dažnai.
Jos išskirtinės ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir moderniomis
kompiuterinėmis karinių operacijų valdymo sistemomis, sakoma
prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
„Tokios pratybos, kai turime realius Baltijos šalių gynybos
planus labai reikalingos ir bus dažnos, kad išmoktume ir galėtume
efektyviai koordinuoti veiksmus su NATO partneriais. Lietuvos indėlis
į NATO bus ne tankai ir lėktuvai, o inovacijos ir aukštas karių
pasirengimo lygis“, - teigė prezidentė.
Šalies vadovė susipažino su naujomis Lietuvos kariuomenėje
įdiegtomis informacinėmis technologijomis bei karo medicinos srityje
naudojamais Lietuvos medikų išradimais.
Pratybose pirmą kartą išbandyta Kauno technologijos ir Lietuvos
sveikatos mokslų universitetų sukurta nukentėjusio kario sekimo
sistema, padėsianti operatyviai nustatyti sužaloto kario būklę ir
jo buvimo vietą. Lietuvių sukurta medicininės informacijos valdymo
sistema bus naudojama ir NATO tarptautinėse operacijose.
„Lietuvoje sukurtos inovatyvios technologijos jau dalyvauja
pasauliniuose energetikos, medicinos ir kosmoso projektuose.
Didžiuojuosi, kad esame išradingi ir karo medicinos srityje“, -
sakė D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, didžiausios Baltijos šalyse pratybos
rodo, kad Lietuva yra aktyvi ir inovatyvi valstybė, lygiavertė
Aljanso narė.