Išvažiuojamąjį posėdį Kaune surengęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dalį dienotvarkės paskyrė diskusijai apie miesto mokyklų pertvarkos aktualijas. Kauno miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje greta parlamentarų bei ministerijos darbuotojų dalyvavo ir Kauno mokyklų vadovai, Bažnyčios atstovai bei miesto politikai.
Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Mačiulis Eltai užsiminė apie nemotyvuotą blaškymąsi, kurio savivaldybė neišvengia spręsdama, ką daryti su anksčiau įsteigtomis katalikiškomis mokyklomis.
ELTA primena, kad, tenkindama Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės reikalavimą, Kauno miesto taryba birželį panaikino balandžio pradžioje jos pačios priimtą sprendimą „Dėl viešosios įstaigos Kauno Stasio Lozoraičio katalikiškos vidurinės mokyklos steigimo ir Savivaldybės turto investavimo“.
„Mes tikrai ne prieš katalikiškas mokyklas, tačiau jeigu jų steigėja yra tik viena - savivaldybė, vadinasi, mokyklos yra pasaulietinės. Taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kur skelbiama, jog „valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“, - sakė vicemeras.
Vos porą mėnesių turėtą katalikiškos mokyklos statusą praradusi S. Lozoraičio vidurinė buvo viena iš devynių Kauno katalikiškų mokyklų. Pagal teisės aktus savivaldybė gali drauge su religine konfesija kurti katalikiškas ar panašias mokyklas.
Remiantis Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus viešai išsakyta nuostata, Bažnyčia sutinka būti dviejų katalikiškų mokyklų steigėja. Viena jų - Jėzuitų gimnazija Kauno senamiestyje, kita - Panemunėje esanti Šv. Mato mokykla, kuri iki tapdama katalikiškąja oficialiai buvo vadinama Mato Šalčiaus vidurine.
Pasak miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo dr. Antano Bagdono, nuo liepos keičiasi mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės bei Švietimo įstatymo nuostatos. Jeigu vyskupija raštu merui patvirtintų, kad mokyklos steigėjo (dalininko) teises perleidžia Kauno miesto tarybai (savivaldybei), tuomet gal būtų galima išsaugoti esamų katalikiškų mokyklų statusą.
„Grįžimas atgal truktų ne vieną mėnesį, nes tam tikros teisinės procedūros turi būti atliktos. Mokyklų reorganizacija susijusi su kreditorių informavimu ir kitais dalykais. Jei mokykla katalikiška, tai Bažnyčia turėtų įkurti naują juridinį vienetą, ir visi vaikai iš likviduojamos (nekatalikiškos) mokyklos pereitų į jį drauge su personalu. Tuomet savivaldybės taryba likviduoja buvusią mokyklą ir priima sprendimą dėl turto perdavimo naujam steigėjui. Tačiau Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Bažnyčia, nebūdama steigėja, negali dalyvauti mokyklos valdyme. Kai ji - viena iš steigėjų, tai jos balsų skaičius nebus didesnis už kitos steigėjos - savivaldybės - balsų skaičių“, - aiškino dr. A. Bagdonas.l
Diskusijoje, kuri vėliau pratęsta išplėstiniame Kauno savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komiteto posėdyje, atkreiptas dėmesys į tai, jog visos mokyklos gauna valstybės garantuotus mokinio krepšelius. Privačios mokyklos dalį išlaikymui reikalingų lėšų susirenka iš moksleivių tėvų. Mokyklų vadovų teigimu, Jėzuitų gimnazijoje besimokančio vaiko tėvai kas mėnesį moka po šimtą, panašioje sostinės mokykloje - pusšimčiu litų daugiau. Tačiau dėl sunkios šeimų materialinės padėties nemažai moksleivių tose mokyklose nuo mokesčio atleisti.
Julijanavos katalikiškos mokyklos direktorius Viktoras Zuzevičius diskusijoje sakė, kad visos mokyklos šiandien labiausiai pasigenda aiškumo, objektyvumo ir nuoseklumo pastarojo meto pertvarkose.
„Negali juk vieną parą mokykla būti katalikiška, o paskui - vėl nekatalikiška. Mes katalikiškos mokyklos statuso siekėme ne vienus metus ir daug nuveikėme, kad būtume jo verti. Mūsų mokiniai pastebimai pradėjo keistis ir į savo šeimas jie iš mokyklos parsineša vis daugiau krikščioniškos dorovės. Pasikeitė ir pedagogai - mokyklos nebegalima atpažinti, kai ji įgavo kitokį ugdymo pagrindą“, - sakė švietimo įstaigos vadovas.
Kad žodis katalikiška mokyklos pavadinime negali jos apsaugoti nuo reorganizacijos, įsitikino Stulginskio mokykla. Ištuštėjus daugeliui klasių, netrukus ji taps pagrindine. Anot šios mokyklos pedagogų, ir tokia mokykla vis tiek nori likti katalikiška.
Beje, diskusijoje išsakyta įvairių nuomonių. Viena iš pedagogių kalbėjo taip: „jei mokykloje yra sukurtas geras pamatas gražiam rūmui, jei joje tvyro katalikiška dvasia, tai ji išliks ir tada, kai mokykla nesivadins katalikiška“.
Tokiai nuomonei neprieštaravo ir diskusijoje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.
„Jeigu mokykla apsisprendusi eiti krikščioniško katalikiško ugdymo kryptimi, niekas nesikeis dėl jos pavadinimo. Pavyzdžiui, Maironio gimnazija yra pasirašiusi su Kauno arkivyskupija bendradarbiavimo sutartį. Ir kai gimnazijai reikia pagalbos dėl krikščioniško ugdymo, žino, kad jos tikrai susilauks.
Bet manyčiau, žodį „katalikiška“ iš mokyklos pavadinimo reikėtų išbraukti tuo atveju, jei pasaulietinė mokykla būtų lygi ateistinei, kaip sovietų laikais“, - sakė arkivyskupas.
Kauno miesto tarybos laukia neatidėliotinos užduotys, kurias būtina atlikti nedelsiant, kad mokyklos spėtų normaliai, be stresų, pasirengti naujiems mokslo metams, neturėdamos papildomų rūpesčių dėl savo pavadinimų.
„Kaunas pats turi priimti sprendimus. Dabartinės taisyklės leidžia kelis variantus, bet mokyklų pavadinimai, nuostatai būtinai turi atitikti galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“, - Eltai teigė švietimo ir mokslo ministro pavaduotojas Vaidas Bacys.