Ji teigė, kad siūloma strategija blogintų vartotojų padėtį
ir ragino ją grąžinti tobulinti Teisingumo ministerijai.
Ministrų kabinetas nutarė prie šios strategijos grįžti kitą
savaitę. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo ruožtu
pabrėžė, kad strategija su visuomenininkais buvo derinta.
Teisingumo ministerijos aprengtame dokumente teigiama, kad
atsižvelgiant į Lietuvos vartotojų instituto pastabas, jog
tikslingiau vartotojų švietimą būtų vykdyti per vartotojų
asociacijas, buvo išbrauktas siektinas rezultatas, kuriuo numatyta
valstybinėms institucijoms vartotojų švietimą integruoti į
žiniasklaidos priemones.
Strategijos projekte numatyta siekti, kad vartotojų asociacijos
vykdytų nepriklausomus tyrimus vartotojų teisių apsaugos srityje ir
kitus projektus, kuriais vartotojai bus konsultuojami ir šviečiami
vartotojų teisių apsaugos klausimais. Be to, tarp siektinų
rezultatų numatyta, kad 2012-2014 metais bendradarbiaujant su
vartotojų asociacijomis bus įvykdyti penki projektai vartotojų
teisių apsaugos klausimais.
Trečiadienį išplatintame pranešime Lietuvos nacionalinės
vartotojų federacija teigia kartu su Lietuvos vartotojų institutu
bei Lietuvos vartotojų asociacija kreipusis į premjerą Andrių
Kubilių prašydamos grąžinti Teisingumo ministerijai tobulinti
minėtą strategiją dėl joje esą nesprendžiamų aktualių
vartotojams klausimų. Federacijos vertinimu, strategija vartotojams
apriboja pasirinkimo laisvę nusipirkus netinkamos kokybės prekę.
„Strategijoje nieko nekalbama apie vieną iš pagrindinių
vartotojų teisių - teisę į ekonominių interesų apsaugą. Kadangi
vartotojų ekonominių interesų, labai glaudžiai susijusių su
socialinėmis teisėmis, neįpareigota ginti jokia Lietuvos valdžios
ar savivaldos institucija, būtina numatyti saugoti ne tik vartotojų
teises siaurąja prasme, bet ir vartotojų ekonominius interesus bei
siekti, kad pagrindinių maisto produktų, energijos paslaugų kainos
būtų prieinamos paprastam žmogui. Valstybės institucijų
sprendimai dėl vartotojų skundų lieka rekomendaciniai, o ne
privalomi, nepaisant to, kad didelė dalis verslininkų jų nevykdo, -
teigiama visuomenininkų pranešime, - dėl to vartotojai patiria
nuostolių, gaišta laiką rašydami skundus ir laukdami atsakymų bei
puoselėdami iliuzijas, kad jų kaip vartotojų teisės bus apgintos.“
Federacijos teigimu, strategija nenumato pakankamo dėmesio
vartotojams šviesti: išskiriama per mažai sričių, kuriose
vartotojai turėtų būti šviečiami 2011-2014 metais, nepakankamai
išgrynintos vartotojų švietimą vykdančių institucijų ir
organizacijų funkcijos.
„Nepaisant to, jog tyrimų duomenys rodo, kad valstybės
institucijomis, ginančiomis vartotojų teises pasitiki tik 37 proc.
gyventojų, o vartotojų asociacijomis - 49 proc., pastarosioms
nenumatytas toks vaidmuo, kad jos galėtų realiai ginti vartotojų
viešąjį interesą energetikos, maisto, bankų, statybos ir kituose
sektoriuose, nagrinėtų vartotojų skundus, vykdytų vartotojų
švietimą, atliktų tyrimus“, - guodžiasi visuomenininkai.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje
dar jaučiami pasaulinio ekonominio nuosmukio ir finansų krizės
padariniai, kurie neišvengiamai turi įtakos vartotojų elgsenai ir
bendrai vartotojų teisių apsaugai. Strategijos rengėjai
konstatuoja, kad tyrimai rodo Lietuvos atsilikimą vartotojų apsaugos
srityje.