Beveik 10 mln. litų kapinių žemei jau išleidusi Šiaulių miesto savivaldybė - akligatvyje: žemės pripirkta daugiau nei reikia, o kapinių kaip nėra, taip nėra. Žemė naujosioms kapinėms Daušiškių (Šiaulių r.) kaime pirkta kosminiais įkainiais – po 1230–1380 litų už arą. Už tokią sumą buvo įsigyti ir buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio uošvei bei giminaičiams priklausantys sklypai. Už ją eksmero giminei aseikėta beveik milijonas litų.
Registrų centras žemę prie Daušiškių įvertino kelis kartus mažesne kaina nei jos savininkams sumokėjo savivaldybė. 6-7 kartus pigiau savo žemę tame pačiame kaime pardavinėjo ir kiti į pateptųjų sąrašą nepatekę savininkai.
Iš pradžių Daušiškėse numatyta įsigyti tik 35 hektarus, bet politikų ir valdininkų apetitas sparčiai išaugo: supirkta net 60 hektarų žemės ūkio paskirties dirvonų.
Šiauliečių įžūlumas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas: tvarkant kapinių dokumentus, pačiame joms numatyto sklypo centre savininkams sugrąžinti dar 4 hektarai valstybei priklausančios žemės.
Įsismaginusių veikėjų pasiutpolkę sustabdė teismų maratonas, o savivaldybė atsidūrė aklavietėje - mokesčių mokėtojams 0,3 milijono litų kainavęs detalusis planas virto beverčių popierių krūva.
Šiaulių valdžiai galvosopis prasidėjo dėl dar 2008 m. priimto įstatymo, leidžiančio kapinėms formuoti ne didesnius kaip 40 hektarų sklypus. Naujosios Šiaulių kapinės - 60 hektarų. Už šį įstatymą prieš trejus metus Seime balsuota vienbalsiai. Beje, tada neprieštaravo ir iš Šiaulių į Seimą persikraustęs tvarkdarys V.Mazuronis, dabar siekiantis atgaline data įteisinti Daušiškių kapinių projektą.
Trečiadienį į Seimą dėl šios pataisos jau nebe pirmą kartą buvo atvažiavę ir Šiaulių miesto vadovai – meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Šiauliečiai į sostinę atvyko skaudančia galva – išvakarėse dalyvavo užmiestyje vykusioje naujosios miesto tarybos „pašventinime“.
Meras J.Sartauskas niekaip negalėjo parlamentarams paaiškinti, kodėl net penktadalio gyventojų dėl masinės migracijos netekusiems Šiauliams būtinos tokios didelės kapinės. Komiteto nariai klausė, kas nurodė padidinti kapinių plotą nuo 35 hektarų iki 60.
Šiaulių valdininkus sutramdė Kaune gyvenantis Česlovas Kairys, kuris prieš ketverius metus pateikė dokumentus pakeisti savo turimo žemės sklypo Daušiškių kaime paskirtį ir leisti suformuoti sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Valdininkai pareiškė negalintys to padaryti: neva rengiamas detalusis kapinių planas. Galiausiai paaiškėjo, kad iki 60 hektarų išsipūtęs kapinių sklypas visiškai priartėjo prie kauniečio žemės ir pastaroji esą tapo bevertė - pateko į apsauginę zoną.
Vyriškis kreipėsi į teismą ir per kelerius metų įrodė savo tiesą: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad kapinių detalusis planas parengtas pažeidžiant įstatymą. Kaunietis jau padavė ieškinį Šiaulių rajono savivaldybei ir prašo kompensacijos už patirtą žalą – 1,5 mln. litų.
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius V.Damulevičius prakalbo, kad laisva žemė galėtų būti panaudota laidojimo namams, želdiniams. Tačiau žemę apsauginei kapinių zonai pirkti draudžia įstatymai.
Svarstyta ir dar viena galimybė – formaliai padalyti 60 hektarų masyvą perpus ir rengti dokumentus nebe vienoms, o dvejoms kapinėms.
Kad Šiauliuose tuoj pritrūks kapaviečių, kalbama kone dešimtmetį. Tačiau kapinės tapo it guminės: vis dejuojama, kad laidojimo vietų liko tik metams. O juk lengviausia išeitis buvo plėsti Ginkūnų kapines – anapus kelio į Rygą plyti didžiuliai valstybinės žemės plotai. Tačiau toks sprendimas neįtiko, nes neva labai aukštai slūgsąs gruntinis vanduo.