Būdas išsiskirti iš kitų gamintojų

Bitininkai vieni pirmųjų pajuto šios priemonės naudą ir ryžosi pasinaudoti jos teikiama parama. Tarp jų buvo ir siūruojančiais šilais, švaria ir turtinga gamta garsėjančios Dzūkijos bitininkai.

Vyta Rusteikienė bičių pasaulyje sava nuo vaikystės, jau keturiasdešimt metų. Jos bityno skyriai Varėnos rajone išdėstyti per septynias Dzūkijos nacionalinio parko vietas.

Kaip ir daugelis kitų šių vietų bičiulių, ponia Vyta nesiskundžia pirkėjų trūkumu, turi nuolatinį jų ratą. Diplomuota agronomė į Nacionalinę maisto kokybės schemą nutarė įsilieti, galima sakyti, iš patriotizmo – brangindama gerą bitininko vardą ir natūralaus medaus gavybos tradicijas.

Iš miško ir pievos augalų žiedų bitelių suneštas medus kitoks nei intensyvios žemdirbystės vietose. Jis sodresnis, sutelkęs saulės ir vaistinių augalų stiprybę bei kvapus. Kita vertus, tokio natūralaus medaus ir derlius visiškai kitoks – gali būti netgi penkis kartus mažesnis nei iš nektaru varvarčio žydinčių rapsų lauko.

V.Rusteikienės siūlomo medaus kokybę patvirtina ne vien bitininkės žodžiai, bet ir Kokybės ženklas ant spalvingų etikečių, VšĮ „Ekoagros“ suteiktas sertifikatas. Tai liudija, kad produkto gamintojas griežtai laikosi nurodytų reikalavimų.

Bitynas, kurio medui pripažįstama išskirtinė kokybė, turi būti atokiai nuo bet kokių taršos šaltinių; griežtai reglamentuojamas bičių šeimų gydymas bei maitinimas, net naudojamos medžiagos. Antai aviliai negali būti polistireniniai – tik mediniai; medsukiai negali būti aliuminiai – tik nerūdijančio plieno; indeliai medui negali būti plastmasiniai – tik stikliniai ar keraminiai... Bitininkas turi užtikrinti tokį medaus gavybos būdą, kad produkto kokybė būtų maksimaliai išsaugota. Ji turi būti patvirtinta ir laboratoriniais tyrimais.

„Išskirtinės kokybės produktas yra toks, kurio kokybė yra geresnė negu nustato Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimai arba kuris dėl atitinkamų ūkininkavimo ar gamybos būdų taikymo įgyja ypatingų savybių“, - esmę glaustai nusako Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius.

V.Rusteikienę, kaip ir kitus KPP priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyvius, parama lankys penkerius metus.

Vienai žemės ūkio valdai numatyta iki 10 358 litų (3 tūkst. eurų) per metus parama.

Nuo 2008-ųjų išskirtinės kokybės produktų sertifikatus įgijo 32 subjektai, iš jų 26 bitininkai, trys daržovių ir du uogų augintojai, vienas sodininkas. Jiems jau išmokėta per 118 tūkst. Lt paramos, o iki laikotarpio pabaigos 2013 m. iš viso numatyta skirta beveik 10 mln. Lt. Žemės ūkio ministerijos apskaičiavimu, šiomis lėšomis galėtų pasinaudoti apie 400 išskirtinės kokybės produkcijos gamintojų.

Penkeri metai yra pakankamas laikas gamintojui sustiprėti, rinkoje išsikovoti nišą, užsiauginti reiklesnį vartotoją.

Tinkamomis kompensuoti pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ pripažįstamos: produkto sertifikavimo ir kontrolės išlaidos (patikrų, reikalingų tyrimų ir pan.);

įsitraukimo į išskirtinės kokybės produkto (IKP) gamybą išlaidos (pirmaisiais metais finansuojamos leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamo registracijos mokesčio, kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, IKP etiketės ir/ar prekinės pakuotės dizaino sukūrimo ir pan.);

metiniai įnašai už dalyvavimą IKP gamintojų organizacijoje (ne daugiau kaip 500 litų).

Be to, gamintojų organizacijoms žemės ūkio ministro įsakymu gali būti kompensuojamos IKP populiarinimo – lankstinukų leidybos, reklamavimo, mugių organizavimo ir dalyvavimo bei pan. išlaidos.

Lietuvos bitininkų sąjunga jau yra pasinaudojusi šia parama. Iki birželio pabaigos kaip tik dar renkamos paraiškos finansavimui pagal Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu taisykles.