Nurimkite, gerbiamieji! Tiesiog jūsų partija, iki šiol buvusi itin kukli, pagaliau įsuko į brandos kelią, kurį jau seniai pramynė kitos garbios šalies politinės jėgos.
Pavyzdžiui, pagrindinės valdančiosios partijos koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga, kurios Seimo frakcijoje sunkiai rastum kokį nors politiką be jokio posto, po pastarojo suvažiavimo pražydo net 11 vicepirmininkų. Tuo tarpu opozicinių „tvarkiečių” ir „darbiečių” šimtaprocenčiai akcininkai R.Paksas su V.Uspaskichu turi net po 12 pavaduotojų!
Tačiau dar visai neseniai bene labiausiai išsikerojusi buvo socialdemokratų vadovybė.
Iki pastarojo suvažiavimo šioje partijoje buvo net 13 vicepirmininkų, o po jo liko „tik” dešimt.
Taigi koks nors Liberalų sąjūdis, turintis 5 vicepirmininkus, šiame fone atrodo lyg višta tarp uodegas išskleidusių povų.
Į kitą klausimą – „kam to reikia?” – irgi nesunku atsakyti. Juk kuo daugiau įvairių postų ar antpečių prikuri, tuo mažesnė kokių nors opozicionierių maišto laive tikimybė.
Kita vertus, kuo daugiau pavaduotojų, tuo didesnė tikimybė, kad jie visi dalysis įtakos sferomis, o ne kėsinsis į svarbiausio partijos asmens kėdę.
Vadinasi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimus sunkokai laimėjusį A.Kubilių nesunku suprasti ir pateisinti – juk minėtų saugiklių šiuo metu jam reikia kaip niekada.