Toks parlamentarų pozicija buvo paskelbta praėjus dienai po to,
kai prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai suabejojo neformaliu NATO
šalių susitarimu siekti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)
siekiančio gynybos finansavimo
„Narystė NATO ir aktyvus Lietuvos dalyvavimas šio
transatlantinio saugumo-gynybos Aljanso veikloje sudaro centrinę
Lietuvos saugumo garantijų dalį. Lietuva, kaip NATO narė,
laikydamasi sutartų rašytinių ir žodinių įsipareigojimų,
privalo juos gerbti bei jų laikytis. Manome, kad, atsižvelgiant į
Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, privalome užtikrinti deramą
gynybos išlaidų lygį ir nuosekliai didinti reikalingas
investicijas“, - sakoma aštuonių Seimo narių pasirašytame
kreipimęsi.
„Išmoktos 20-ojo amžiaus istorijos pamokos nulėmė Lietuvos
pasirinktus nacionalinio saugumo užtikrinimo būdus, o tai reiškia
partneryste paremtą, garbingą įsipareigojimų laikymąsi“, - teigia
parlamentarai.
Kreipimąsi pasirašė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Petras Auštrevičius, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys
Rimantas Smetona, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas, Jungtinės (Liberalų
ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo) frakcijos narys Vytautas
Bogušis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys,
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis,
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Juozas Olekas ir
Gediminas Kirkilas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos
atstovas Seime Petras Auštrevičius teigia, kad prezidentės Dalios
Grybauskaitės žodžiai apie nerašytas NATO taisykles kelia
abejonių dėl Lietuvos saugumo politikos pagrindų supratimo.
Parlamentaras ketvirtadienį BNS sakė, kad šalies vadovės
frazė „kai taisyklės nerašytos, reiškia jų ir nėra“, kalbant
apie neformalų bendrą NATO kriterijų formuojant nacionalinius
gynybos biudžetus, paskatino Seimo narių grupę paskelbti bendrą
pareiškimą.
„Savotiškai galbūt ir paskatino tą dalyką padaryti, nes
interpretacijos arba išsakyti žodžiai sukėlė tam tikrų
abejonių, ar mes visi vienodai, kurie jaučiamės atsakingi už šią
valstybę, suprantame mūsų saugumo politikos pagrindus ir tuos
įsipareigojimus, kuriuos mes esame prisiėmę“, - teigė
P.Auštrevičius.
Jis prisiminė neseniai Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus
Roberto Gateso pasakytą kalbą, jog europiečiams
nesirūpinant savo saugumu, JAV įstatymų leidėjams tai taip pat
gali nustoti rūpėti.
„Viena šalis negali tempti visų išlaidų ir kartu tapti dažnos
kritikos objektu, kaip atsitinka su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Manau, kad tai yra signalas, kuris politiškai reiškia, kad vyksta
diskusija ir pačiose Jungtinėse Valstijose. JAV turi mažinti skolas
ir karinės išlaidos sudaro didelę to dalį“, - teigė
parlamentaras.
Jo nuomone, Lietuvos politinėms partijoms laikas „galvoti apie
susitarimų saugumo ir užsienio politikos srityse atnaujinimą“.
„Tiek pasaulis, tiek regionas, kuriame yra Lietuva, nėra ramūs
nuo visų galimų rizikų, nuo sukrėtimų ir procesų, kurie negali
mūsų aplenkti. Manyti, kad tais sprendimais, kuriuos mes esame
priėmę, esame iš esmės išsprendę ir ateities saugumo
iššūkius, yra neteisinga“, - dėstė P.Auštrevičius.
Skirtingų Seimo frakcijų atstovai ketvirtadienį pasirašė
bendrą pareiškimą, kurime teigiama, kad Lietuva privalo gerbti bei
laikytis ir rašytinių, ir žodinių įsipareigojimų NATO.
Tokia aštuonių parlamentarų pozicija buvo paskelbta praėjus
dienai po to, kai prezidentė viešai suabejojo neformaliu NATO
šalių susitarimu siekti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)
siekiančio gynybos finansavimo. „Matote, kai taisyklės nerašytos,
reiškia jų ir nėra“, - sakė ji.
A.Auštrevičius vylėsi, kad svarstant 2012 metų biudžetą
Seime bus suformuota „stipri koalicinė grupė“, kuri pasisakys už
išlaidų gynybai didinimą.
D.Grybauskaitė kalbėdama apie 2 proc. NATO susitarimą sakė: „Matote, kai taisyklės nerašytos, reiškia jų ir nėra“.
Šalies vadovė trečiadienį tikino, kad „ne nuo pinigų kiekio
priklauso kokybė“. „Nuo išlaidų kokybės priklauso, o ne nuo
kiekio“, - sakė prezidentė, kuri pagal Konstituciją yra vyriausioji
ginkluotųjų pajėgų vadė. Pasak jos, „Lietuvos indėlis bus tikrai
ne mašinomis ir ne tankų kiekiais, o kvalifikacija ir inovacija“.
Tačiau ketvirtadienį premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad
„tokia nerašyta taisyklė, jeigu taip galima pavadinti, egzistuoja“
ir Lietuva sieks jos įgyvendinimo.
Pareigas paliekantis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius
Robertas Gatesas Briuselyje šį mėnesį nedviprasmiškai paragino
NATO šalis Europoje labiau rūpintis savo pačių saugumu, skirti
daugiau lėšų gynybai finansuoti, nes priešingu atveju Amerika gali
prarasti norą savo sąskaita rūpintis Europos saugumu.
Pagal neformalų susitarimą, NATO šalys turi pasiekti ir
stengtis išlaikyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį
finansavimą gynybos sričiai. Lietuvos pastangos, pavertus jas
skaičiais, siekia mažiau nei 1 proc. BVP. Tai yra beveik
prasčiausias rezultatas NATO. Šiuo metu tik penkios NATO šalys iš
28 gynybai skiria 2 proc. ir daugiau BVP. Estija šį kriterijų
ketina pasiekti 2012 metais.