Kaip teigiama ataskaitoje, ET narės turėtų toliau stengtis
pasirūpinti reikalingais teisės aktais ir pokyčiais visuomenėje,
kad seksualinės mažumoms būtų užtikrintos žmogaus teisės.
„Tai labai svarbus signalas mūsų Vyriausybei dar kartą
susirūpinti homoseksualių žmonių teisių įgyvendinimu“, - mano
Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko.
Lietuva ataskaitoje minima tarp šalių, kuriose seksualinėms
mažumoms kyla problemų tokiose srityse kaip saviraiška, lyties
keitimas, jų situacijos nušvietimas žiniasklaidoje.
Anot ET, iš Lietuvos, Škotijos, Vokietijos ir Makedonijos gauta
žinių apie 55 „homofobiško ir transfobiško žiniasklaidos
diskurso“ atvejus.
Be to, Lietuvos vardas įrašytas tarp 12 šalių, kuriose buvo
draudžiama arba kilo administracinių kliūčių dėl įvairių
seksualinių mažumų renginių.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje įstatymais
bandyta uždrausti „homoseksualių santykių propagavimą“.
Šiuo metu Seime kelią skinasi „tvarkiečio“ Petro Gražulio
inicijuotos pataisos, kurios numatytų baudas už dorovinių vertybių
niekinimą. Šias pataisas „tvarkietis“ teikia Seimo nurodymu
pakeitęs ankstesnį savo projektą, kuriuo norėjo įtvirtinti baudas
už homoseksualių santykių propagavimą.
Ataskaitoje taip pat kalbama apie problematišką lyties keitimą
ir ją pasikeitusių asmenų naujos tapatybės pripažinimą.
Ataskaitos pristatyme Strasbūre dalyvavęs V.Simonko BNS sakė, kad
trasseksualų teisių situacijai buvo skirta itin daug dėmesio.
ET primena, kad jos narės pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo
(EŽTT) sprendimą yra įpareigotos teisiškai pripažinti naują
asmens tapatybę po lyties keitimo.
„Tai buvo pakartota 2007 metais byloje „L. prieš Lietuvą“, kai
Teismas pabrėžė, kad teisinė spraga dėl lyties keitimo paliko
pareiškėją sielvartą keliančio neaiškumo situacijoje akis į
akį su jo privačiu gyvenimu ir jo tikros tapatybės pripažinimu“, -
teigiama ataskaitoje.
Nors Civiliniame kodekse numatytas specialus įstatymas dėl
teisės pakeisti lytį, ir EŽTT įpareigojo Lietuvą tai padaryti,
tokio įstatymo iki šiol nėra. Lietuva 2008 metais sumokėjo bylą
laimėjusiam pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų)
turtinei žalai atlyginti ir 5 tūkst. (per 17 tūkst. litų)
neturtinei.
„Lietuva akivaizdžiai ignoruoja Strasbūro teismo sprendimą „L.
byloje“, kur Lietuva įsipareigojo nedelsiant priimti šį įstatymą,
kuriuo būtų galima garantuoti žmonėms teisę į lyties keitimą,
Lietuva nutaria sumokėti 40 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų
pinigų ir nepaisyti šio teismo sprendimo“, - teigė LGL vadovas.
Lietuva taip pat minima tarp 25 ET šalių, kuriose negalima tos
pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė.
Nepaisant šių problematiškų dalykų, ataskaitos rengėjai
pabrėžė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio - septynių - ET
šalių, kuriose draudžiama diskriminacija dėl seksualinės
orientacijos tiek priimant į darbą, tiek prieigos prie prekių ir
paslaugų srityje.
Be to, Lietuvoje, kaip dar 20 Europos Sąjungos narių, turi
instituciją, priimančią skundus dėl diskriminacijos įvairiu
pagrindu, įskaitant ir seksualinę orientaciją.
Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, neapykantos,
smurto ar ar diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos atvejai
laikomi kriminaliniais nusikaltimais, o homofobinės paskatos -
sunkinančiu veiksniu.