Bado streiką dalis Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų buvo paskelbę birželio 13-ąją. Valdiško maisto atsisakę belaisviai izoliatoriaus administracijai pateikė vienuolikos reikalavimų sąrašą.
Didžiausią nepasitenkinimą belaisviai reiškė dėl kirpimosi mašinėlių atėmimo, kameroje laikyti galimų daiktų svorio apribojimo iki 30 kilogramų ir draudimo gultus užsidengti paklodėmis. Iš pradžių pareiškimus dėl bado akcijos įteikė 108 suimtieji. Vėliau jų skaičius išaugo iki 197. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kali kiek daugiau nei 600 asmenų.
Valdiško maisto atsisakę bado akcijos dalyviai maisto produktus intensyviai ėmė pirkti izoliatoriaus parduotuvėje.
Epogėjų suimtųjų protesto akcija pasiekė naktį į birželio 19-ąją, kai dalis suimtųjų pradėjo strypais daužyti kamerų duris, kelti triukšmą. Iš vienos kameros belaisviams netgi pavyko išsiveržė į koridorių. Iškvietus laisvus nuo tarnybos pareigūnus tvarką pavyko atkurti.
Dėl laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Riaušių organizatoriams gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Įtarimai dėl šio nusikaltimo dar nėra pareikšti nė vienam Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtajam.
Bado akciją suimtieji nutraukė supratę, kad įstatymams prieštaraujančių reikalavimų izoliatoriaus vadovybė tikrai neįvykdys, o kitas belaisvių išdėstytas problemas pažadėta išspręsti.
Dėl Tardymo izoliatoriuje nutrauktos bado akcijos labiausiai nuliūdo Šiaulių Nakvynės namų gyventojai ir Labdaros valgykloje besimaitinantys bėdžiai - kalinių išbrokuotas maistas buvo tiekiamas šioms įstaigoms.
Kalinių maisto skanavę Labdaros valgyklos lankytojai tvirtino tokios gausos ir įvairovės produktų seniai neturėję burnoje. Tardymo izoliatoriaus automobilis bėdžiams atveždavo pilnus bidonus sriubos, indus su silke, daržovėmis, varške, dėklus kiaušinių.