Tarptautinis teismas konstatavo, kad V.Česnulevičiaus teisės,
privataus kaltinimo tvarka bylinėjantis su kitu buvusiu parlamentu
gynėju Jonu Užurka, nebuvo pažeistos, pranešė Teisingumo
ministerija.
V.Česnulevičius ir J.Užurka bylinėjosi dėl pastarojo 2004
metais išleistoje knygoje „Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988-1991
metais“ parašytų teiginių apie V.Česnulevičių ir šio po to
pareikštų kaltinimų J.Užurkos atžvilgiu.
V.Česnulevičius ir J.Užurka 1991 metų sausį buvo parlamento
gynėjai. Pasirodžius J.Užurkos knygai V.Česnulevičiui užkliuvo
jį esą šmeižiantys teiginiai. Jis kreipėsi į leidyklą,
reikalaudamas galimybės pateikti savo kritinį atsaką. Savo laiške
V.Česnulevičius neigiamai atsiliepė apie J.Užurką ir kritikavo jo
veiksmus per Sausio įvykius - pareiškė, kad šis dezertyravo iš
savo posto prie barikadų, be to, nebuvo perėjęs psichiatrinio
patikrinimo dėl ginklo nešiojimo.
2005 metų kovo 2 dieną J.Užurka pradėjo bylą dėl šmeižto
privataus kaltinimo tvarka, V.Česnulevičius pateikė
priešpriešinį skundą.
2005 metų gruodžio 5 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės
teismas nuteisė V.Česnulevičių dėl šmeižto ir skyrė 1250 litų
baudą bei priteisė 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus
apygardos teismas 2006 metų balandžio 11 dienos nutartimi atmetė jo
apeliacinį skundą.
V.Česnulevičius EŽTT skundėsi dėl tariamai per ilgo teismo
proceso, tačiau Strasbūro teismas nusprendė, kad šiek tiek ilgiau
nei metus dviejų instancijų teismuose trukęs procesas atitiko
Žmogaus teisių konvencijos reikalavimus.
Atmestas ir skundas dėl tariamo teismų šališkumo - pirmosios
instancijos teismas esą atsiuntė ne visus šaukimus į teismą, o
nepaaiškinus galimybės gauti nemokamą teisinę pagalbą apribota jo
teisė į gynybą, be to, skiriant baudą neįvertinta jo sunki
finansinė padėtis.
V.Česnulevičiaus skundai dėl netinkamo liudytojų parodymų
vertinimo, taip pat dėl tariamo teismo posėdžio protokolo
klastojimo pripažinti aiškiai nepagrįstais.
EŽTT sprendimas paskelbtas po V.Česnulevičiaus mirties. Jis
mirė 2008 metų balandžio 7 dieną.
V.Česnulevičius yra dirbęs Krašto apsaugos departamento
Pasienio apsaugos skyriaus viršininku, Sausio įvykių metu buvo
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynybos vado pavaduotojas.
1992-1993 metais jis vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Imuniteto
tarnybai.