Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė
Gintarė Tamašauskaitė BNS sakė, kad Vilniaus senamiesčio
atžvilgiu didžiausią susirūpinimą komitetui sukėlė jo
pašonėje kylantys aukšti pastatai.
„Raginama, kad senamiesčio Išskirtinės visuotinės vertės
priežiūros komisija kuo skubiau pradėtų savo nuolatinį reguliarų
darbą, taip pat raginama pateikti informaciją dėl buferinėje
apsaugos zonoje planuojamų aukštuminių pastatų, nes tai gali
daryti neigiamą poveikį vertingumui ir vizualiam integralumui“, -
teigė ji.
Tuo metu Kuršių nerijos atveju didesnis susirūpinimas
išreikštas dėl Rusijos, kuriai taip pat priklauso dalis šio
pusiasalio, veiksmų.
„Daug dėmesio skiriama Rusijos planams statyti didžiulius
laisvalaikio kompleksus, kurie ten turbūt užimtų apie 250 hektarų
plotą“, - BNS sakė G.Tamašauskaitė.
Anot UNESCO Pasaulio paveldo komiteto, šios statybos padarytų
didelės žalos trapiam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir sukeltų
grėsmę vertybės vientisumui. Komitetas paragino Rusiją nedelsiant
stabdyti statybų planus bei peržiūrėti ekonominės zonos nustatymo
klausimus.
„Abi šalys taip pat raginamos stiprinti tarpusavio
bendradarbiavimą, sukurti koordinavimo mechanizmą, tarpusavyje
dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, tęsti pradėtus
darbus. Raginama, kad valstybės parengtų turizmo strategiją,
kurioje būtų įvertintas transporto ir lankytojų poveikis Kuršių
nerijos vertingumui“, - kalbėjo G.Tamašauskaitė.
Atsižvelgiant į pernai gruodį Kuršių nerijoje apsilankiusių
ekspertų rekomendacijas, atkreipiamas dėmesys, kad turėtų būti
didinamas finansavimas kopoms tvarkyti.
„Nurodoma, kad statybas Klaipėdos centre, kurios gali daryti
poveikį Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, būtina
derinti su parko direkcija“, - sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO
komisijos generalinė sekretorė.
Pernai gruodį Kuršių nerijoje lankęsi ekspertai įspėjo, kad
nepavykus pašalinti atitinkamų grėsmių paveldo vertybės
išskirtinei visuotinei vertei, objektas gali būti įtrauktas į
Pavojuje esančio Pasaulio paveldo sąrašą.
Kaip grėsmes ekspertai įvardijo tai, kad neparengtas bendras
valdymo planas, kurį rekomendavo ekspertų misija. 2009 metais
patariamosios misijos rekomendacijų dėl pastatų išsaugojimo
nesilaikoma taip, kaip tikėtasi, o turizmas ir jo vystymas tampa
nekontroliuojami, tai kenkia objekto išskirtinei visuotinei vertei.
Pasaulio paveldo komitetas įpareigojo Lietuvą ir Rusiją iki
2012 metų vasario 1 dienos pateikti atnaujintą vertybės
išsaugojimo būklės ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas ir
tarptautinės ekspertų misijos pateiktų rekomendacijų
įgyvendinimas. Minėta ataskaita bus svarstoma 2012 metais
vyksiančioje 36-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.
Lietuva šiuo metu nėra Pasaulio paveldo komiteto narė, todėl
sesijoje dalyvavo stebėtojos teisėmis.
Į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios
Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių
nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis
lankas.