VRM teigimu, tautinio identiteto deklaravimas pase ar asmens
tapatybės kortelėje būtų nesuderinamas su šių dokumentų
paskirtimi.
„Nei pasas, nei asmens tapatybės kortelė nėra skirti asmens
tautybei patvirtinti, nes tautybės įrašymas į nurodytus asmens
dokumentus nesusijęs su piliečio tapatybės ir pilietybės
patvirtinimu“, - teigiama VRM išvados projekte, kurį Ministrų
kabinetas svartys pirmadienį.
VRM pabrėžia, kad „piliečio apsisprendimas priskirti save
etninei tautai, taip pat ir galimybė deklaruoti (išreikšti) savo
tautinį identitetą neturėtų būti siejami su formaliu tautybės
įrašymu pase ar asmens tapatybės kortelėje“. Taip pat teigiama,
kad tautybė nėra teisinis pagrindas varžyti žmogaus teises ar
teikti asmenims privilegijas, todėl tautybės įrašymas į pasą ar
asmens tapatybės kortelę nesukuria jokių teisinių pasekmių.
Ministerija primena, kad pagal Konstituciją piliečiai,
priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo
kalbą, kultūrą ir papročius, o Konstitucinio Teismo (KT) 1999
metų spalio 21 dienos nutarime pabrėžta, kad šia konstitucine
norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms
garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros
tęstinumas, tautinė saviraiška.
„Todėl piliečiai, priskyrę save konkrečiai tautybei, ir be
minėto įrašo pase ar asmens tapatybės kortelėje gali nekliudomai
puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, aktyviai dalyvauti
tautinių bendrijų, kurioms jie save priskiria, veikloje, bendrauti
su kitų tautybių piliečiais ar kitais būdais deklaruoti
(išreikšti) savo tautinį identitetą“, - tikina VRM.
Išvadoje, be kita ko, dėstoma, kad galimybė asmens tapatybės
dokumentuose nurodyti tautybę pareikalautų papildomų valstybės
biudžeto lėšų: reikėtų patvirtinti naują paso ir asmens
tapatybės kortelės blankų privalomąją formą, užsakyti,
pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės
kortelės blankus, išplatinti jų pavyzdžius, pakeisti asmens
dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą.
Siūlymą papildyti asmens tapatybės dokumentus įrašu apie
tautybę pateikė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. Jis savo
siūlymą grindžia tuo, kad šiuo metu galiojančiuose teisės
aktuose „įtvirtintas prievartinis asmenų nutautinimas, tegu
pasireiškiantis tik oficialiuose dokumentuose“ ir tai esą veda
asmenų tautiškumo, patriotizmo žlugdymo link, silpnina ne tik
tautą, jai priklausančius narius, bet ir pačią valstybę.
„Priėmus įstatymą suteiksime galimybę piliečiui, kuris to
pageidaus save tapatinti ne tik su valstybe, bet ir tauta, jos
kultūra, kalba, istorija, heroizmu. Asmuo, gerbdamas savo tautą,
išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, visuomenei ir
valstybei. Patriotinių jausmų ir pagarbos ugdymas skatins
piliečių norą ne tik prisiminti, bet ir kurti ne mažiau didingą
valstybės, kurioje jie patys gyvena, istoriją, užtikrinti jos
saugumą“, - įsitikinęs M.Zasčiurinskas.
Minėtame KT 1999 metų spalio 21 dienos nutarime buvo
konstatuota, kad „kokiai tautybei priklausyti - tai asmens
apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali
spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“.
Aiškindami, kad tautybė yra prigimtinė žmogaus teisė, grupė
aktyvistų ne vienerius metus siekia leidimo įrašu „tautybė -
žemaitis“ papildyti civilinės būklės aktus bei leisti nurodyti
žemaičio tautybę, pavyzdžiui, per gyventojų surašymą.