Šią dieną jos bendruomenė – kunigai, pašvęstojo gyvenimo
nariai, bažnytinių institucijų, organizacijų darbuotojai, įvairių
mažesnių bendruomenių nariai, šeimos, jaunimas, kiti tikintieji
malda dėkojo Dievui už arkivyskupijos dabartį bei meldė jo globos
ateičiai gausiai susirinkdami švęsti Eucharistijos Kauno
arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingai liturgijai vadovavo Kauno
arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Koncelebravo
arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas ir gausus būrys
arkivyskupijos kunigų. Giedojo Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų)
bažnyčios sumos choras.
Pasveikinęs visus, tą valandą
buvusius arkikatedroje bei Marijos radijo klausytojus,
arkivyskupas kvietė dėkoti Dievui, leidusiam būti tikinčiųjų
bendruomenės – Kauno Bažnyčios – nariais, ir prašyti jo
malonės tapti nors šiek tiek į šv. Joną Krikštytoją panašiais
Kristaus liudytojais.
Savo homilijoje
arkivyskupas atkreipė dėmesį į Evangelijoje trumpai
minimą šv. Jono Krikštytojo gyvenimą dykumoje, kur jis
rengėsi atlikti Dievo jam skirtą misiją – ruošti
kelią pasaulio Gelbėtojui. Atsiskirdami dykumoje, Dievo artumos
ieškodavo pirmųjų amžių krikščionys. Pasišvęsti Dievui,
atsiskirdami nuo pasaulio, ir dabar rengiasi būsimieji vienuoliai,
kunigai. Per dykumą – gyvendamos skaisčiai ir rengdamosi priimti
santuokos dovaną ir save dovanoti, kaip sakė ganytojas, turėtų
keliauti ir būsimos krikščioniškos šeimos.
Tačiau, pasak ganytojo, ne dykuma buvo esminis šv. Jono
Krikštytojo gyvenimo laikotarpis. Vėliau jis atliko svarbiausia –
skelbė ir liudijo Jėzų baigdamas tai kankinyste.
„Šv. Jono Krikštytojo Gimimo šventė – tai priminimas mums
visiems, kad Jėzus Kristus turi būti nuolat skelbiamas ir rodomas,
kad visos žmonių kartos galėtų jį pažinti ir pamilti.
Šią
misiją atlieka Bažnyčia, tai yra mes visi, per Krikštą tapę
Dievo tautos nariais“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius,
primindamas Bažnyčios dovaną – bendruomenę, kuri moko gyventi
ir sekti Kristų drauge, ne po vieną.
Po šv. Mišių arkivyskupijos konferencijų salėje surengta
šventinė konferencija. Joje arkivyskupas S. Tamkevičius pasidalijo
mintimis apie arkivyskupijos istoriją bei dabarties iššūkius,
pasidžiaugdamas nuveiktais darbais ir padėkodamas savo
ganomiesiems.
Prisimindamas pačią šios istorijos pradžią 1926 m.,
arkivyskupas atkreipė dėmesį į veržlų tuometį Bažnyčios
gyvenimo kūrimą pirmosios Nepriklausomybės metais, kai steigėsi
įvairios draugijos, klestėjo katalikiška spauda – be dejonių,
kantriai, gyvai kurtas nepalyginti sunkesnis nei šiandien
gyvenimas. Šias pastangas bandė sužlugdyti ir net visai Bažnyčią
sunaikinti siekė sovietinė okupacinė valdžia, todėl, pasak
ganytojo, į atkurtąją nepriklausomybę „atėjome su dideliais
praradimais ir giliomis žaizdomis“, o silpnas tikėjimas, kaip
skaudus padarinys, ir šiandien dar tebejaučiamas.
Didžiuliu teigiamu postūmiu kurti laisvą gyvenimą arkivyskupas
pavadino pal. popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje ir
Kauno arkivyskupijoje tuo metu, kai su džiaugsmu eita į
laisvę.
„Dabartinės laisvės metais bažnytinis gyvenimas
yra gerokai sudėtingesnis nei pirmos Nepriklausomybės metais. Visus
žmones stipriai veikia kultūra, kurioje Dievo vietoj vyrauja
kitokios vertybės, tiksliau antivertybės – pinigai, malonumų
ieškojimas, valdžios siekimas etc. Informacijos laisvė ir galimybė
patiems žmonėms laisvai judėti yra ne tik džiaugsmas, bet ir
galvos skausmas, nes laisvai juda ne tik gėris, bet ir blogis“, –
sakė ganytojas, kaip skaudžius iššūkius paminėdamas emigraciją,
su kuria žmonės praranda ne tik ryšį su tėvyne, bet ir su
Bažnyčia, mažas šeimas ir dvasinių pašaukimų mažėjimą, kai
priešiškoje aplinkoje pritrūkstama drąsos visiškai pasišvęsti
Dievui.
Arkivyskupas pasidžiaugė ypač palaimingais arkivyskupijos
gyvenimo įvykiais: antruoju Sinodu, Šiluvos jubiliejumi. Sėkmingai
plečiasi ALFA kursas, gyva piligrimystės dvasia ir kt.
„Prieš penkerius metus turėjome tik Jėzuitų ir „Ąžuolo“
katalikiškas mokyklas. Šiuo metu jų turime tiek, kad kai kam kelia
baimę. Jie klausia: kas vyksta Kaune, kad vis auga katalikiškų
mokyklų skaičius? “– sakė ganytojas. Jo žodžiais tariant,
katalikiškų mokyklų gausa liudija jų bendruomenių apsisprendimą
rinktis krikščioniškąsias vertybes.
„Nėra arkivyskupijos gyvenime tokios srities, kur negalėtų
būti didesnių darbų, karštesnės meilės ir didesnio
pasiaukojimo. Mums visiems – vyskupams, kunigams, vienuoliams ir
pasauliečiams, pagyvenusiems ir visai jauniems, yra plati dirva
augti ir augti. Nemanau, kad galėtų padėti koks nors
moralizavimas. Tiesiog siūlau tris vietas, kurios gali įtaigiai
priminti ir paskatinti ne smilkti, bet degti.
Tai savos bažnyčios
tabernakulis su Švč. Sakramentu ir šv. Mišios, Šiluva ir Kauno
Santakoje kviečiantis nebijoti atsiverti Kristui palaimintasis Jonas
Paulius II. Jei pajusime dvasinį nuovargį, aplankykime vieną iš
šių vietų, pabūkime, pamąstykime ir vėl kibkime į darbus. Tik
vieno prašau: padėkime sau ir vieni kitiems ne dejuoti, bet judėti
į priekį. Lai dejuoja neturintys Kristaus pamato. Krikščionis
savo esme yra ir turi būti nepajudinamas optimistas“, – sakė
arkivyskupas.
Kaip ir kasmet Šv. Jono Krikštytojo šventės proga arkivyskupas
įteikė aukščiausius
Kauno arkivyskupijos garbės ženklus – Šiluvos Dievo Motinos
medalius grupei arkivyskupijos bendruomenės asmenų – kunigų
ir pasauliečių, kuriuos savo dekretais apdovanojo už pastarojo
meto nuopelnus Kauno Bažnyčiai uolia savo tarnyste liudijant
Evangeliją bei rodant krikščioniško gyvenimo pavyzdį. Nuo 2004
m. Šiluvos Dievo Motinos medaliais, pasak kurijos kanclerio mons. A.
Grušo, jau apdovanota per 100 arkivyskupijos, kitų vyskupijų ir
net šalių tikinčiųjų.
Taip pat tryliktus metus iš eilės buvo įteiktos arkivyskupo
įsteigto „Bažnyčios
kronikos“ fondo padėkos žurnalistams – už sąžiningos,
objektyvios ir principingos žurnalistikos bei krikščioniškųjų
vertybių puoselėjimą viešumoje. Šiais metais „Bažnyčios
kronikos“ apdovanojimai skirti Katarzynai Korzeniewskai-Wołek,
įvairių Lenkijos bei Lietuvos katalikų informacijos agentūrų ir
leidyklų bendradarbei, Bryanui Bradley’ui, atvykusiam iš JAV ir
jau 17 metų Lietuvoje gyvenančiam nepriklausomam žurnalistui,
įvairių tarptautinių naujienų agentūrų bei redakcijų
bendradarbiui, ir Kastantui Lukėnui, ilgamečiam „Bažnyčios
žinių“ ir „Katalikų pasaulio“ redaktoriui.