Visiškai priešinga padėtis su Janinos vardu. 2010 metais Janinos vardą gavo tik viena mergaitė, o 2009 m. - dvi. Jonė – populiaresnis vardas, nors irgi priklauso prie retesnių. 2010 m. Jonių užregistruota 16, o 2009 m. - 14. Moteriško Jono vardo atitikmens Joana statistika labai panaši: 17 Joanų 2010 m. ir 15 – 2009 m.
Vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentė Daiva Sinkevičiūtė sako, kad Jono vardo populiarumo pikas buvo ketvirtajame – šeštajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu tai buvo vienas populiariausių vardų Lietuvoje. Vėliau, nuo 1960 m., Jonų mažėjo, vardas darėsi ne toks populiarus. Dabar Jonų skaičius vėl po truputį auga, bet populiarumas nesiekia buvusio.
- Kada Lietuvoje apskritai apsireiškė Jonas?
- Atėjo su krikštu. Vardo forma Jonas – sulietuvinta, priderinta prie mūsų kalbos. Bet kalbininkai kelia hipotezes, kad Jonas Lietuvą yra pasiekęs dar anksčiau, nei įvyko oficialusis krikštas. Su krikščionimis lietuviai ėmė susidurti X amžiuje. Jono vardą Ivonas pavidalu mes gavome iš Rytų slavų.
- Lietuviai vadindavo slavišku vardo variantu?
- Kaip anuomet iš tiesų lietuviai vadino, labai sunku pasakyti. Mes neturime rašytinių šaltinių. Turime tiktai pėdsakų, išlikusių vietovardžiuose, pavardėse. Kalbininkai šiuo metu sutaria, kad pirmoji krikščionybės banga buvusi gerokai ankstesnė, ir vardas Jonas Lietuvą pasiekė anksčiau, nei įvyko oficialus krikštas. Tačiau kokia konkreti jo forma buvo lietuvių kalboje – sunku pasakyti. Šalia ilgosios vardo formos dar turėjo funkcionuoti nemažai ir šio vardo trumpinių.
Visi sistemiškesni asmenvardžių paliudijimai atsirado tik po krikšto, kai buvo pradėti intensyviai rašyti dokumentai, bažnytinės knygos. Tiesa, bažnytinės knygos jokiu būdu neatspindi realiosios, gyvosios vartosenos. Jeigu pavartytume bažnytines knygas, pamatytume užrašytą oficialiąją sulotynintą hebrajiško vardo formą Johannes, Iohannes, Ioannes ir pan. Bet kalboje realiai, aišku, to vardo forma buvo vartojama kitokia.
- Kokie krikštavardžiai tarp pirmųjų apkrikštytų lietuvių buvo populiariausi? Ar Jonas į bažnytinių knygų „topus“ tais laikais pakliūdavo?
- Taip, Jonas į „topus“ pakliūdavo. Johannes buvo vienas iš dažnesniųjų krikštavardžių. Šalia Jono populiarūs vardai buvo Juozapas, Andrius, Kristupas, Jokūbas – žinoma, dokumentuose taip pat užrašyti lotyniška forma.
- Kaip susiformavo lietuviškas Jono vardo tarimas, kaip iš Johannes atsirado Jonas?
- Forma “Jonas” atkeliavusi iš lenkų kalbos, iš vardo Jan. Forma perimta pagal visas skolinių adaptavimo ir pritaikymo kalboje taisykles. Lygiai taip pat, kaip kitose kalbose yra Kristian, Sebastian, o mes turime Kristijoną, Sebastijoną.
- Kada atsirado moteriškas Jono vardo variantas – Janina?
- Janina irgi atėjo į Lietuvą iš lenkų kalbos, mes jį perėmėme. Lenkų kalboje tai – naujas vardas, atsiradęs XIX a. antrojoje pusėje. Pačioje Lenkijoje Janinos populiarumas viršūnę buvo pasiekęs apie trečiąjį XX a. dešimtmetį. Lietuvoje šito vardo populiarumas prasidėjo penktame – septintame dešimtmetyje, po to populiarumas krito. Nuo 2000 metų mergaičių, pavadintų dokumentuose oficialiai vienu vardu Janina, yra labai mažai. 2010 m. - tik viena, 2009 m. - dvi, 2008 m. - dvi.
Šalia Janinos yra kitas vardas, susijęs su Jonu – tai Joana. Tai tos pačios kilmės vardas, tik turi kiek kitokį pavidalą. Jis irgi perimtas iš lenkų kalbos – iš Johanna. Lenkijoje jo populiarumo banga buvo aštuntajame – devintajame dešimtmetyje. Lietuvoje, kai Janinų sumažėjo, po truputį pradėjo daugėti Joanų.
- Joanos vardas atitinka šventąją Žaną – garsiąją Jeanne’ą d’Arc, Orleano mergelę?
- Taip, tai tos pačios šeimos vardai, tik Žana – prancūzų kalbos variantas.
- Lietuvoje Joana atsirado anksčiau už Janiną?
- Lietuvoje vardas Janina atsirado tik nuo pačios XIX a. pabaigos, o rašto dokumentuose visos moterys, turėjusios liaudiškai tariamą Janės vardą, buvo rašomos Johanna. Tad vardas Joana rašytiniuose šaltiniuose – senesnis.
- Kas lemia, kad vieni vardai žmonėms atrodo gražūs, tampa populiarūs, kaip Jonas, o kiti, kaip Janina – ne?
- Sunku pasakyti. Daug kas priklauso ir nuo tėvų, ir nuo madų. Vieni, sužinoję, kaip pažįstami pavadino savo vaiką, pamano, kad ir jų vaikui tiktų tas vardas. Tokios bangos sunkiai prognozuojamos. Bangos kyla ir nusižiūrėjus į garsius žmones, asmenybes. Televizija, filmai, dainininkų vardai – visa tai daro įtaką renkantis vardą.
- O senovėje irgi egzistavo vardų mados ar bangos?
- Iki XIX a. registracija buvo viso labo žmogaus užrašymas bažnytinėse knygose. Bažnytinėse knygose kartais tėveliai vaiką įrašydavo patikusiu vardu, bet dažnokai įrašytas vardas sutapdavo su netoli vaiko gimimo dienos esančia šventojo vardo diena. Tarp vasaros pradžioje gimusių būdavo daugiau Jonų, tarp gimusių rudenį – Andrių.
- Jono vardo populiarumas reiškia, kad vasaros pradžioje būdavo didesnis gimstamumas?
- Ne, nebūtinai. Visuomenėje daug Jonų, Petrų, Andrių, Juozų – žinoma, šiuos vardus duodavo ir pagal patikimą. Bet tais atvejais, kai nežinodavo ar neapsispręsdavo, kokį vardą duoti, duodavo tą, kurio šventojo vardo diena neseniai yra buvusi. Jeigu pavartytume senus vardynus, matytume, kad yra nemažai atvejų, kai tą patį vardą turi keli šventieji, todėl yra ir kelios to paties vardo dienos.
- Vaikus ir vadindavo buityje tais šventųjų vardais, ar šalia jų egzistavo ir kiti, pagoniški vardai?
- Pagoniški vardai egzistavo ilgiausiai iki XVI a., nes priėmus krikščionybę jie pradėjo trauktis iš vartosenos, ilgainiui tapo šeimos vardais, o vėliau ir visai nustoti vartoti. Galima sakyti, kad nuo XVI a. pagoniški vardai prarado vardo statusą, užrašymuose ėmė dominuoti krikščioniški vardai. Nuo XVII a. iki XIX a. imtinai visas mūsų vardynas buvo tik krikščioniškas.
- Moteriškas vardas Jonė – šių dienų kūrinys, ar jis turi gilesnę tradiciją?
- Tai lietuvių kalbos darinys būtent iš vardo Jonas, tariamo taip, kaip taria jį lietuviai. Jonę turime tik mes, lietuviai. Tai tas pats principas, kai šalia vardo Vytautas turime ir moters vardą Vytautė. Toks darybos principas egzistuoja ir kitose kalbose – pavyzdžiui, čekų kalboje yra Jan ir Jana. Pastarąjį dešimtmetį vardo Jonė populiarumas panašus į Joanos vardo. Ir anksčiau vis pasitaikydavo po vieną kitą mergaitę, taip pavadintą.
- Joninių šventė tokia populiari, nes Jono vardas populiarus, ar atvirkščiai – vardui populiarumo suteikia skambiai švenčiama šventė, tradicijomis siekianti pagonybę?
- Gal ir viena, ir kita. Joninės tokios populiarios, nes ir krikščioniška šventė su pagoniška sutapusi, ir tas vardas dažnas. Bet jeigu pasižiūrėtume į kaimynus latvius – jų vardyne vardas Janis visą XX amžių buvo latvių vardų lyderis. Janis du kartus populiaresnis už tą vardą, kuris lieka antroje vietoje. Tik nuo XXI amžiaus Janio vardo populiarumas Latvijos naujagimių dešimtukuose pamažu apsilygino su kitų vardų populiarumu. Vardo populiarumas suteikia šventei tam tikrą niuansą, nes daug žmonių, tuo vardu vadinamų, švenčia savo vardadienį.
- Jonas populiarus visame pasaulyje – anglų Džonas, vokiečių Hansas, prancūzų Žanas, rusų Ivanas. Kas lėmė, kad jis taip išpopuliarėjo, nors, atrodytų, buvo svarbesnių už Joną apaštalų, kad ir Šv.Petras, ar Juozapas, Jėzaus įtėvis?
- Sunku pasakyti, kodėl taip susiklostė. Gali būti, kad šiam vardui populiarumo pridėjo Šv.Jono kultas, ir ne vienas šventuoju tapęs asmuo, kurio vardas buvo būtent Jonas. Bažnyčios šventųjų ar palaimintųjų, kurių bent vienas iš vardų būtų Jonas, yra daugiau nei 200. Taip pat yra ir nemažai garsių, nusipelniusių žmonių, pavadintų jonais. Pasižiūrėjus į Jono vardą kaip į kalbos ženklą, galime matyti, kad daugelyje kalbų vardas Jonas yra trumpas, patogus vartoti vardas. Gali būti, kad dėl šių priežasčių Jonas ir tapo toks populiarus.