Bene labiausiai visus stebino viduryje Nemuno pastatyti tradiciniai Rasų vartai ir degantys deglai.
Merkinės etnografinio klubo „Kukumbalis“ rengiama Rasų šventė šalia senosios lietuvių paleoastranominės stovyklos - Jonionių akmenų - pradėtos švęsti dar 2001 metais. Kasmet rengiama šventė šiemet pritraukė apie šimtą senųjų Lietuvos tradicijų gerbėjų.
Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Paslaptingų Jonionių akmenų grupė išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante, netoli Merkinės tilto. Spėjama, jog šie akmenys sudaro mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis saulės laikrodis - išlikęs iki mūsų dienų. Ši paleoastronominė stebykla galėjo būti Lietuvos žynių šventyklos dalis.
Rasų metu buvo atliekamos tradicinės senosios lietuvių apeigos.
Pievoje tradiciškai stovėjo žolynais papuošti vartai, per kuriuos buvo įžengiama į šventės vietą. Žengiantiems pro vartus, iš ąsočio ant rankų buvo pilamas vanduo apsiplauti, o po to nusišluostoma lininiu rankšluosčiu.
Vakarėjant dainuodami žmonės sustojo į eiseną ir aplankė Jonionių akmenis, mišką. Buvo sakomos rugiams, ugniai, medžiui ir vandeniui pagerbti skirtos kalbos. Nusileidus saulei buvo atliekamas ritualinis ugnies atnaujinimas - šventu būdu t.y. trinant arba skiltuvu įžiebiama ugnis. Vėliau, ant aukštos, žolynais ir kaspinais papuoštos karties iškeltas šventės ženklas – didelė žolynų puokštė-kupolė.
Visi norintys galėjo surinkti 9 žoleles aplinkinėse pievose, o iš jų raganos būrė ateitį. Vakare, preš vidurnaktį, buvo uždegtas laužas, kuris tapo šventės centru iki pat ryto.
Tokios, senąsias tradicijas puoselėjančios trumpiausios nakties šventės Dzūkijoje vyksta keliose vietose ir kasmet jų daugėja.