Valdantieji išlaikė pozicijas ir politinę iniciatyvą, o opozicija ir toliau plaukė pasroviui. Taip teigia Mykolo Romerio universiteto docentas politologas Vytautas Dumbliauskas.
– Kaip vertinate šio politinio sezono partijų varžytuvių rezultatus? Ar jie, jūsų nuomone, nėra panašūs į savivaldos rinkimų rezultatus – konservatoriai ir kiti valdantieji, nors smarkiai nukraujavę, laikosi vandens paviršiuje ir netgi stiprina pozicijas?
– Pasakysiu dar daugiau – po šio politinio sezono dar labiau sustiprėjo galimybės, kad ir dešiniųjų lyderis A.Kubilius taps pirmuoju premjeru, kuris išsilaikė savo poste visą ketverių metų kadenciją.
Taigi jis, kaip ir giriasi, greičiausiai bus įrašytas į politikos vadovėlius.
Dėl tokios situacijos labiausiai reikėtų dėkoti aktyviajai mažumai, kuri dar eina į rinkimus ir domisi šalies politiniu gyvenimu, kuri vis mažiau blaškosi ir yra vis ištikimesnė jai patinkančioms partijoms.
Konservatoriai turi daugiausia tokių rinkėjų, kurie balsuoja už juos ištisomis šeimomis ir net kartomis.
– Atrodo, kad konservatoriai jau parengė rinkėjams pagrindinių prekių, kurias šį rudenį pradės ypač intensyviai reklamuoti, krepšelį. Jame – „ekonomika sparčiai atsigauna”, „grąžinsime pensijas”, pastatysime atominę elektrinę”, „mus remia Bažnyčia, o mes remiame tradicines vertybes”.
– Manau, kad išvardijote pagrindines prekes, kurias dešinieji stengsis įpiršti rinkėjams.
Tačiau dešiniųjų strategai turės rimtai pasukti galvą, kaip įtikinti rinkėjus, kad siūlomas prekes jie ne tik gražiai įpakavo, bet ir patys pagamino.
Pavyzdžiui, abejotina, ar dėl to, kad ekonomika atsigavo, labiausiai nusipelnė ne pirmiau atsigavę kitų valstybių ūkiai, o mūsų valdžia.
Kita vertus, dažnas rinkėjas to atsigavimo gali ir nepajusti, jei jo kišenę plėšys vis stipriau į ją įsisukantis kainų smagratis.
Dešiniesiems teks gerokai pasistengti, kad rinkėjai nukarpytų pensijų atkūrimą įvertintų kaip valdžios nuopelnų ir malonės ženklą ar net kaip jų padidinimą.
– Kokius prekių krepšelius rinkėjams parengė kitos pagrindinės šalies partijos?
– Po savivaldos rinkimų svarbiausių opozicinių jėgų vedliai stengiasi nemiegoti. Jie aktyviai keliauja po šalį ir susitinka su rinkėjais.
Tačiau kol kas sunku įžvelgti, kokias pagrindines politines idėjas ir iniciatyvas šios jėgos siūlys rinkėjams. Dabar siūlomas tik lyderių asmenybių žavesys.
Kartais susidaro įspūdis, kad opozicinės jėgos apskritai nesivargina formuluoti kokių nors savo idėjų ir iniciatyvų, o tik eina valdantiesiems iš paskos.
Pavyzdžiui, dabar pagrindinė valdančiųjų tema – nauja atominė elektrinė. Tuo tarpu opozicija tik stengiasi ją kritikuoti, apipinti įvairiais įtarimais, reikalauti referendumo.
O pagrindinis valdančiųjų liberalų rūpestis prieš rinkimus – išlaikyti ištikimus rinkėjus.
– Tad gal dešiniųjų viltys ir po rinkimų išsilaikyti valdžioje – pagrįstos?
– Gal taip ir būtų, jei konservatorius staiga pamiltų visi Lietuvos pensininkai ar atsitiktų dar kas nors neįtikėtino.
Nors opozicinės jėgos nesugeba įgyti prieš dešiniuosius lemiamo pranašumo (tai atsispindi visuomenės nuomonės apklausose), valdantiesiems tai negarantuoja ramaus gyvenimo.
– Ar gali atsirasti naujas projektas, panašus, pavyzdžiui, į Tautos prisikėlimo partiją?
– Apie tai, ar politikos scenoje atsiras koks nors darinys, galintis netikėtai pakeisti nusistovėjusią pusiausvyrą, geriau patylėsiu. Tai, kad to nebus, prognozavau prieš praėjusius Seimo rinkimus, bet paskui iš kažkur atsirado Tautos prisikėlimo partija. (Juokiasi.)
Dirva radikaliems dešiniesiems iš tiesų gera. Pykčio ir radikalizmo užtaisas visuomenėje, ypač provincijoje, kur daugelis gyvena žemiau žmogiškojo orumo ribos, iš tiesų gali turėti sprogstamosios galios.
Bet reikia tikėtis, kad plačioji visuomenė, kaip ir anksčiau, nesusivilios radikaliomis politinėmis jėgomis ir idėjomis. Juk dauguma lietuvių – nuosaikūs rinkėjai.