Renginys prasidėjo Punsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo Punsko parapijos vikaras kun. Egidijus Kazlauskas. Šv. Mišių pabaigoje poetas, žurnalistas Sigitas Birgelis apžvelgė partizano Antano Suraučiaus gyvenimą ir veiklą. Dvasiškai pakylėti, susirinkome prie koplystulpio partizanams žuvusiems už laisvę 1944–1955 metais Suvalkų trikampyje. Jų atminimas pagerbtas tylos minute, uždegtos žvakutės, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas.
Knygos pristatymas vyko Punsko valsčiaus savivaldybės svetainėje. Dalyvavo velionio dukra Roma Piasecka, istorikas dr. Bronius Makauskas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir Gintaras Songaila, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas Klemensas Jurkūnas, partizanų rėmėjas Juozas Jakimavičius, ilgametis Punsko lisėjaus direktorius Juozas Sigitas Paransevičius „Vilnijos“ draugijos vicepirmininkė Nijolė Balčiūnienė, knygos leidėjai, vietos bendruomenės nariai ir svečiai iš Alytaus bei Druskininkų miestų.
Prasmingus žodžius tarė įžymiojo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Partizanų pavyzdys ir jų atmintis turi mus stiprinti, juos būtina prisiminti visada, nežiūrint sukakčių. Partizanai buvo tvirti savo dvasia. Turėjo viltį, turėjo Lietuvą savo širdyse. KGB-istai, laužydami žmonių gyvenimus ir likimus, darė savo karjeras. Gerbdami žuvusiųjų atminimą, turime dėti pastangas, kad Lietuvoje būtų gražiau, geriau ir teisingiau gyventi“.
Sausio 13-osios brolijos Alytaus skyriaus narys Alfonsas Vitkauskas teigė: „Partizanai turėjo viltį, kad bus laisvi, todėl mes ir esame laisvi. Labai svarbu rinkti istorinę medžiagą, kol dar yra gyvų liudininkų.“
Po knygos pristatymo visi vyko į Ožkinių kaimą. Poilsio ir pramogų centre „Šilainėje“, įsikūrusiame prie miško, ant vieno gražiausių Punsko valsčiaus Seivų ežero kranto, vyko Rasos šventė. Šventės dalyviams neleido nuobodžiauti folkloro ansamblis „Liktužė“ (Kaunas), liaudiška kapela „Čirpokas“ (Šakiai), „Gimtinė“, „Šalcinukas“ ir grupės iš Navinykų, Vidugirių ir Seinų mokyklų, jaunimas iš Sangrūdos ir Punsko muzikos mokyklos mokiniai.
Laikantis senovinių tradicijų, šventės dalyviai turėjo praeiti per šventinius vartus, nepraėję – „nedalyvauja“ šventėje. Vėliau vyko kupoliavimas (žolynų rinkimas, rateliai aplink kupolę, vainikėlių mėtymas, raganų būrimas), ąžuolo apdainavimas, apeigos prie aukuro, Jonų sveikinimas, laužo, šokiai, vainikėlių plukdymas, paparčio žiedo ieškojimas, saulės sutikimas.