Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine nutartimi
antradienį atmetė R.Žilinsko skundą ir paliko galioti
apkaltinamąjį nuosprendį.
Pagal Seimo statutą, teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis
yra pagrindas pradėti parlamentaro apkaltos procedūrą, tačiau
kitame statuto straipsnyje teigiama, kad apkaltos procesas rengiamas
dėl veiksmų, padarytų einant pareigas.
R.Žilinskas nuteistas dėl elgesio 2007 metų gruodį,
parlamentaru jis tapo po metų.
„Tai (apkalta - BNS) turėtų vykti, kaip ir buvo prasidėjęs
vyksmas - Seimo pirmininkė supažindina su nuosprendžiu, Seimas,
gavęs įsiteisėjusį nuosprendį, priima nutarimą pradėti apkaltos
procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens,
kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo
šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika“, -
komentuodamas susidariusią situaciją žurnalistams sakė buvęs
Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas S.Šedbaras.
Tačiau, anot jo, šiuo atveju Seimo statute nėra aiškiai
nurodyta, kas turėtų teikti Seimui nutarimo projektą dėl apkaltos
pradžios, tad, jeigu niekas nesiims iniciatyvos, toks projektas gali
būti ir nepateiktas.
„Tai būtų rimtas klausimas KT - jei nusikaltimas būtų
padarytas prisiekus ir einant Seimo nario pareigas, - viena. Šiuo
atveju veika padaryta prieš rinkimus, rinkimų metu buvo žinoma, kad
toks procesas vyksta, žiūrint formaliai Seimo statutą, toks
nutarimas turi būti teikiamas ir dėl jo turi būti balsuojama, bet
kas turi jį parengti - niekur nėra pasakyta, čia šiuo atveju nėra
subjekto, kuris turėtų inicijuoti“, - dėstė S.Šedbaras.
„Tokia situacija, kuri neaišku, kaip turi vykti“, - reziumavo
Seimo TTK pirmininkas.
Parlamento vadovė Irena Degutienė žurnalistams tvirtino dar
nemačiusi LAT nutarties, tad ir komentuoti įvykių eigos negalinti.
„Tikrai nenoriu nieko komentuoti, nes jūsų pasakymais negaliu
vadovautis, kai gausiu oficialiai sprendimą, pasakysiu, ką mums
reikia daryti, ir ko nereikia daryti“, - sakė I.Degutienė.
Vilniaus apygardos teismas vasarį R.Žilinską pripažino kaltu
dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens įžeidimo ir skyrė 3,9 tūkst. baudą. Prieš
tai incidentą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
politiko veiksmuose įžvelgė tik administracinę atsakomybę.
R.Žilinskas su draugu M.Gurskiu į konfliktą su policija
įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į
policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai
atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai.
Policininkai teisme yra sakę, kad R.Žilinskas su draugu juos
įžeidinėjo ir jiems nepakluso.