Puoselėja augalininkystės ūkį
A.Žilinskas ūkininkauja jau beveik 20 metų. Jis puoselėja augalininkystės ūkį. Savo valdose, kurių dydis siekia 520 hektarų žemės, ūkininkas augina įvairias grūdines kultūras: rugius, kviečius, miežius, taip pat rapsus ir bulves. Nors piniaviškio ūkis nemažas, tvarkytis jame vyras suspėja. Ūkio darbuose jam padeda sūnus, taip pat samdomi darbininkai.
Nemažai ūkininkų skundžiasi, kad verstis žemdirbyste mūsų šalyje itin sunku. A.Žilinskas sutinka, kad sunkumų žemės ūkyje esama.
Jis apgailestauja, kad grūdų supirkimo kainos yra labai mažos, kartais net neviršijančios savikainos. Tačiau jis džiaugiasi, kad Lietuvos kaimą remia ES. Bendrijos paramos naudą A.Žilinskas patyrė jau du kartus, modernizuodamas savo ūkį pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Su nauja technika ūkininkauti lengviau
Patvirtintas paramos gavėju A.Žilinskas įsigijo naujos žemės ūkio technikos. Piniaviškis nusipirko kombainą, du traktorius, grūdų sėjamąją, skutiką, volus. Tam jis išleido daugiau kaip 2 mln. litų. 40 proc. šių išlaidų vėliau buvo kompensuota ES paramos lėšomis.
Prieš įsigydamas naujos, modernios žemės ūkio technikos, A.Žilinskas darbavosi su tarybinių laikų padargais. „Technika buvo ne tik sena, bet ir nenaši, sunaudodavo daug kuro. Jei su nauju kombainu apdirbame apie 40 hektarų plotą, tai anksčiau su senuoju per tą patį laiką – vos 5-6 hektarus. Dabar visai kitaip darbas einasi“, - džiaugiasi Piniavos kaimo ūkininkas.
ES parama, A.Žilinsko nuomone, yra vertinga ir labai prisideda prie to, kad žemdirbiai ūkininkautų moderniau. „Manau, kad tokia parama yra labai naudinga. Jei jos nebūtų, daug ūkininkų apskritai nedirbtų arba bankrutuotų“, - įsitikinęs jis.
Kas išvengė konkurencijos?
Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiamos trys veiklos sritys – gyvulių mėšlo bei srutų apdirbimo modernizavimas, investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas bei trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas.
Šiemet priemonei buvo skirta 155 mln. litų paramos lėšų, iš kurių antrajai veiklos sričiai – beveik 132 mln. litų. Tačiau pagal šią veiklos sritį pateiktose paraiškose prašomos paramos suma skirtąją metinę sumą viršijo daugiau nei keturis kartus.
Todėl visi pateikti projektai yra vertinami pagal nustatytus pirmumo kriterijus. Svarbu pažymėti, kad paramos lėšos yra paskirstytos pagal prioritetinius sektorius bei subsektorius. Kadangi šiemet gautos paraiškos buvo priskirtos prioritetiniams sektoriams bei subsektoriams, konkurencija priklausys nuo to, kokiam sektoriui bei subsektoriui jos buvo priskirtos. Mat projektai yra vertinami pagal pirmumo kriterijus konkretaus sektoriaus bei subsektoriaus viduje.
Daugiausia paramos lėšų skirta gyvulininkystės sektoriui, todėl jame konkurencija yra mažesnė, nei, pavyzdžiui, augalininkystės sektoriuje. Mėsinės galvijininkystės subsektoriui skirtosios paramos sumos užtenka visiems pareiškėjams, kurie tenkina priemonės įgyvendinimo taisyklėse keliamus reikalavimus.
Paramos lėšų užtenka taip pat pareiškėjams, pateikusiems paraiškas pagal pirmąją ir trečiąją veiklos sritis.
Paraiškos šiemet vertinamos ne ilgiau kaip tris mėnesius po paraiškų rinkimo termino pabaigos (Primename, kad paraiškos paramai gauti pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ buvo renkamos iki balandžio 29 d.) Tiesa, į paraiškų vertinimo teminą neįeina atsakymų laukimo į paklausimus bei patikrų vietoje laikas.