Už nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT po pateikimo balsavo
46 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 33. Nepritarus po
pateikimo, 54 balsais nuspręstą projektą iš viso atmesti, 52
balsavo už tai, kad jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti.
53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar
minėta nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra
įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors
vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos
kalba.
Prieš kreipimosi projektą kalbėjęs Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tvirtino,
jog prieštaros su Konstitucija nėra, jei skundžiama nuostata
neišskiriama iš viso įstatymo konteksto.
„Šitas straipsnis yra išimtas iš įstatymo konteksto. Pirminė
sąlyga yra tėvų pageidavimas - tėvai renkasi, kokia kalba jų
vaikas mokysis, steigėjas privalo tėvų pasirengimą gerbti ir
sudaryti sąlygas. Pirminė sąlyga - užtikrinti mokymą tautinių
mažumų kalba, ir, tėvams pageidaujant, valstybine kalba. Jokios
prieštaros nėra, šita norma jokių teisinių kolizijų nesukuria“,
- sakė V.Stundys.
Tuo tarpu kreipimosi iniciatorius, Lietuvos lenkų rinkimų
akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, jog kreipimasis į KT
„nuimtų įtampą iš išaiškintų, ar mes padarėm pažeidimą, ar
ne“.
Įstatymo nuostatą skundę parlamentarai kėlė abejonę, ar ja
nėra pažeidžiamos nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei
konstitucinės asmenų lygybės principai.
Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų
atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp
jų - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario
konservatoriaus Manto Adomėno.
Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo
priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas
dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų
numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Lietuva
kritiką atmeta kaip nepagrįstą.