„Deja, turime pripažinti, kad iš mūsų pusės iki šios dienos
negauname esminių atsakymų į pagrindius klausimus, būtent dėl kai
kurių branduolinės saugos užtikrinimo aspektų, ypač dėl
aikštelių, kuriose galėtų būti projektuojamos branduolinės
jėgainės, parinkimo kriterijų“, - antradienį spaudos
konferencijoje sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Jis pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Baltarusija iki šiol neturi
nepriklausomo branduolinės saugos reguliatoriaus, tačiau įgyvendina
atominį projektą: “Tokie dalykai, švelniai tariant, yra
nelogiški“.
Anot jo, Lietuvai taip pat kelia nerimą abiejų šalių viešai
deklaruojami ketinimai pagreitinti branduolinių jėgainių statybą.
„Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pasirodė Baltarusijos
pareigūnų pranešimas, kad jeigu bus įgyvendinamas Astravo
elektrinės projektas, tai ji bus statoma mistiniu pagreitintu būdu“,
- kalbėjo E.Meilūnas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo
politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė sakė, tiek
Rusija, tiek Baltarusija sutiko atlikti vadinamuosius „streso testus“,
kurių metu atliekamas išsamus ir skaidrus būsimų branduolinių
jėgainių rizikos bei saugos įvertinimas.
Kita vertus, ji pripažino abejojanti būsimos Baltarusijos AE
patikrinimu, nes ji neturi nacionalinio reguliuotojo, branduolinės
energetikos teisinės bazinės, kuria remiantis būtų galima atlikti
didžiąją dalį veiksmų.
G.Grigaitytė pažymėjo, kad įgyvendinant tokius patikrinimus,
svarbu, kad tiek Baltarusijos, tiek Rusijos numatomose AE aikštelėse
būtų atlikti išsamūs seismologiniai tyrimai, kurie turėtų būti
patvirtinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA)
ekspertų.
„Baltarusijoje, netoli Astravo aikštelės, prieš 100 metų buvo
stipriausias Baltarusijos žemės drebėjimas - 7 balų pagal
Richterio skalę. Kaliningrade prieš keletą metų irgi buvo panašus
drebėjimas. Mes manome, kad seismologiniai tyrimai turi būti atlikti
nuodugniai, pasitelkiant tarptautinius ekspertus ir turi būti
patvirtinti TATENA ekspertų“, - kalbėjo G.Grigaitytė.
Ji kalbėjo, kad įgyvendinant „streso testo“ programą, turi
būti atliktas ir lėktuvo katastrofos galimų pasekmių įvertinimas,
nes virš Baltarusijos ir Rusijos pasirinktų aikštelių yra aktyvūs
oro keliai. Ji taip pat minėjo, Rusijos ir Baltarusijos planuojamose
AE tai pat turėtų būti patikrinti reaktorių aušinimo šaltiniai.
Pasak G.Grigaitytės, kad kol kas nesusitarta, kokios būtų
galimos sankcijos, jei Rusijos ir Baltarusijos AE „streso testų“
rezultatai būtų nepalankūs. Tačiau, anot jos, Europos Sąjungos
(ES) viduje laikomasi nuomonės, kad tokiu atveju objektai turi būti
stabdomi, o jų sauga padidinama.
Preliminarias „streso testų“ išvadas, anot G.Grigaitytės,
tikimasi gauti lapkritį.
Lietuva kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos planus statyti atomines
elektrines prie pat Lietuvos sienos. Baltarusių ketinama statyti
branduolinė jėgainė būtų vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, o Rusija
šalia Kaliningrado esą jau stato Baltijos AE, kuri nuo Lietuvos
sienos yra už 23 km.
Lietuvos pareigūnams nerimą kelia planuojami reaktoriai, kurie,
anot jų, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos
diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės
visai šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju,
skubant ignoruojami saugumo klausimai.
Lietuva pati siekia iki 2020 metų pasistatyti atominę elektrinę
Visagine, kur yra uždaryta Ignalinos AE.