Reportažą žiūrėkite čia.
Problemą nagrinėjusi Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė
nutarė kreiptis į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją
(SAM), kad ši turėtų labiau kontroliuoti kraujo kokybę. Pasak
darbo grupės narės konservatorės Agnės Bilotaitės, šiuo metu
tokios kontrolės praktiškai nėra.
„Buvo gautas oficialus kreipimasis su tyrimo rezultatais, kad
kraujas yra nekokybiškas, neatitinka SAM patvirtintų reikalavimų.
Dėl to gali kilti grėsmė žmogaus sveikatai, be to, kraujo
sunaudojama gerokai daugiau. Vietoj vienos pakuotės sunaudojamos dvi
arba trys, ir taip neefektyviai naudojamos valstybės lėšos“, -
trečiadienį žurnalistams sakė parlamentarė.
Ji pripažino, kad trečiadienį per posėdį išklausius visų
suinteresuotų įstaigų atstovus, taip ir liko neaišku, ar
pacientams pilamas kraujas yra kokybiškas, ar ne.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojos
transfuziologės Emilijos Kazlauskienės teigimu, gydymo įstaigos
laboratorijoje atlikus Nacionalinio kraujo centro patiektą kraują
hemoglobino esą rasta dvigubai mažiau nei privaloma.
„Prieš gerą pusmetį, gal ir daugiau savo iniciatyva ligoninėje
atlikome kraujo tyrimus ir nustatėme, kad hemoglobino koncentracija -
vienas iš svarbiausių rodiklių, dėl ko perpilame kraują -
neatitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu nurodytų normų.
Turėtų būti 43 gramai vienete, o atlikę 115 tyrimų nustatėme,
kad hemoglobino kiekio vidurkis vienete buvo 27 gramai“, - po
posėdžio žurnalistams sakė gydytoja.
Anot jos, dėl to pacientui reikia supilti gerokai daugiau kraujo,
vietoj vieno maišelio - du arba tris. Dėl to kyla gydymo problemų,
atsiranda grėsmė net paciento gyvybei.
Medikė tvirtino, nors jos ligoninė turi pasirašiusi sutartį
dėl kraujo tiekimo su Nacionaliniu kraujo centru, ji, rūpindamasi
savo pacientų sveikata, kraują užsako iš kitų tiekėjų.
Nacionalinio kraujo centro konkurentas - Kraujo donorystės
centras - dėl nekokybiško kraujo buvo kreipęsis į Generalinę
prokuratūrą, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nacionalinis kraujo centras taip pat kaltintas per viešuosius
konkursus siūlantis kraują tiekti beveik už dvigubai mažesnę
kainą nei savikaina.
„Kraujo komponentus Nacionalinis kraujo centras kitoms ligoninėms
pradėjo siūlyti (...) dvigubai sumažinęs kainą. Kauno klinikų
skelbtame konkurse kraujo komponentų vietoj 300 litų erotrocitų
masė buvo pasiūlyta po 180 litų. Kai logiškai galvojant, tokios
kainos neįmanoma padaryti“, - Seime teigė Kraujo donorystės centro
direktorius Artūras Venslauskas.
Jo teigimu, kad Nacionalinis kraujo centro patiekto kraujo kokybė
neatitinka normų, nustatė ne tik minėta Vilniaus greitosios
pagalbos universitetinės ligoninė, bet ir kitos gydymo įstaigos.
Trečiadienį parlamentarams buvo pateikti neva Plungės savivaldybės
ligoninėje atlikto tyrimo rezultatai.
Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis
atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas nepasirašytas, ir žadėjo
pasidomėti, ar jis nesuklastotas.
Nacionalinio kraujo centro atstovai trečiadienį teigė, kad visi
jiems metami kaltinimai - nepagrįsti, o gydymo įstaigas pasiekia
saugus ir kokybiškas kraujas.
„Jie (Greitosios pagalbos ligoninė - BNS) nevaldo skaičiavimo
metodikos. Neturime pretenzijų jų laboratorijai, bet ten
neapibrėžta, koks mėginys tiriamas. Jeigu mėginys paruoštas
nekorektiškai, ir rezultatas bus atitinkamas“, - sakė Nacionalinio
kraujo centro direktoriaus pavaduotoja medicinai Jekaterina Sizova.
Ji teigė, kad centrui mesti kaltinimai yra konkurencinės kovos
padarinys.
„Pagalvokite, kuo čia dėtas Kraujo donorystės centras? Todėl
kad jie nori ten (ligoninei - BNS) teikti kraują“, - įsitikinusi
J.Sizova.
Ji pabrėžė, kad nei SAM, nei pats centras nėra gavęs skundų
dėl patiekto kraujo kokybės, nors jeigu gydymo įstaiga aptiktų
tokio kraujo, privalėtų apie jį informuoti.
„Tai sukurta situacija. Daktarė (E.Kazlauskienė -
BNS) suinteresuota, nes jos sūnus dirba pas A.Venclauską“, -
pareiškė Nacionalinio kraujo centro atstovė.
Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba vasario-kovo mėnesiais tikrino Nacionalinį kraujo
centrą ir pažeidimų nerado.
„Ligoninė yra taikiusi ne tas skaičiavimo formules, kurios turi
būti taikoma pagal ministro įsakymą, todėl rezultatai gaunami
iškreipti, - dėstė viceministras. - Tai anaiptol nepasakoma, kad
naudojamas blogos kokybės kraujas. Medicinos audito inspekcija ir
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja Nacionalinio
kraujo centro veiklą.“
Jis taip pat susidariusią situaciją vertino kaip konkurentų
karą.
„Manau, kad šis klausimas susijęs su tuo, kad pasikeitė tvarka,
pagal kurią apmokama kraujo centrams už pateiktus komponentus. Nuo
2010 metų sausio SAM kraujo komponentus įskaičiavo į paslaugos
įkainį gydymo įstaigose ir nuo to prasidėjo visa šita sumaištis,
- kalbėjo A.Klišonis. - 2009 metais, kai mes visi išgyvenome
krizę, Kraujo donorystės centras turėjo 19 mln. litų apyvartą ir
beveik milijono ikimokestinį pelną. Manome, kad buvo per geros
sąlygos tokiems centrams veikti. Šiemet nuo sausio 1 dienos
nustatyta maksimali kaina ,ir kraujo donorystės centrai tarpusavyje
konkuruoja kainomis. Dėl to ir vyksta ūkinis ginčas.“
Paklaustas apie esą nerealiai sumažintą kraujo kainą, siekiant
laimėti gydymo įstaigų skelbiamus konkursus, viceministras teigė,
kad Lietuvoje šiuo metu yra keturi kraujo centrai, numatoma steigti
penktą, todėl jeigu būtų tokia bloga situacija, jeigu kraujo
komponentai būtų teikiami nepagrįstai maža kaina, penki centrai
neišsilaikytų.