Garsiai kalbėti apie šį miestą privertė pilvoti vyrukai, kuriuos pernelyg sunku būtų įvardyti vienu vardu.
Daušiškių kapinių koalicija, politikos kapininiai ar tiesiog centro mikšiniai.
Šiauliečiai nestokoja epitetų iš biudžetinio lovio tunkantiems veikėjams.
Bet ar tai ką nors keičia? Buvęs Šiaulių meras G.Mikšys, žarstęs mokesčių mokėtojų milijonus uošvei ar kitiems giminaičiams, vis tiek prasibrovė į miesto tarybą. Tiesa, iš jos gali tekti skubiai trauktis – mat šio politiko nuopelnus giminėms įvertino ir etikos sargai.
Tačiau politiškai seniai bankrutavusiam veikėjui nei šilta, nei šalta – niekas neieško nei iš Šiaulių biudžeto ištaškytų milijonų, nei dėl to kaltų asmenų.
Į giminaičių sąskaitas seniai perpumpuota beveik milijonas litų, o viską dengia kolektyvinė atsakomybė – juk nubalsavo taryba!
Įsigalėjusi nebaudžiamumo atmosfera Šiauliuose plinta epideminiu greičiu, o politikų ir valdininkų pasiutpolkė pagal filmo „Kunigo naudą velniai gaudo” scenarijų tęsiasi.
Štai skolose besikapanojančio Šiaulių oro uosto direktoriaus R.Mikšio brolis prisipirko žemės sklypų būtent ten, kur planuojama įmonės plėtra. Tad netrukus iš kiauro biudžeto dosniai turėtų būti pamaitinta dar viena alkstančiųjų šeimyna.
Gal kam nors keista ar pikta? Bet juk viskas – pagal įstatymo raidę!
Anksčiau mieste siautusią Princų gaują sėkmingai stabdė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Lieka tik apgailestauti, kad organizuotoms valdžios veikėjų gaujoms jis neveikia.
Todėl ateities prognozės Šiauliams liūdnos: mikšinių metodo sekėjų tik daugės, nes prievaizdai – ne tik akli, bet ir bedančiai.